Vairuotojas lenkia vilkiką šlapia magistrale. Vandens banga nuo jo ratų užlieja visą priekinį stiklą. Ranka pati trūkteli vairą, koja – stabdį.
Tokia akimirka trunka sekundę ar dvi, tačiau staigus matomumo praradimas yra viena tų situacijų, kurioms beveik niekas nesiruošia. Spalį, kai sausų dienų keliuose lieka vis mažiau, purslai nuo sunkiasvorių transporto priemonių ratų tampa įprastu vaizdu kiekvienam, kas išvažiuoja už miesto. Artėjant Europos saugaus eismo dienai, šią situaciją uždarame autodrome atkūrė „Girteka Transport“. Rezultatai rodo, kad ji užklumpa ne tik pradedančiuosius.
Eksperimentas, kurio pradžios niekas nežinojo
Bendrovė, valdanti daugiau nei 6 500 vilkikų, kontroliuojamomis sąlygomis imitavo dažną rudens vaizdą: važiuojant šlapiu keliu, nuo greta esančios sunkiasvorės transporto priemonės ratų pakilęs vanduo netikėtai užlieja priekinį stiklą. Vairuotojai iš anksto nežinojo, kada matomumas bus apribotas. Todėl jų reakcijos buvo tikros, ne suvaidintos.
Elgesys išsiskyrė. Vieni tiesiog atleido akceleratorių, kiti staigiai stabdė arba pasuko vairą. Skyrėsi ir laikas, per kurį pavyko vėl pamatyti kelią. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nebuvo įvertinti atskirų vairuotojų gebėjimų ar išrinkti geriausios reakcijos – norėta parodyti, kad netikėtumas užklumpa net patyrusius.
„Girteka Transport“ direktorius Mindaugas Paulauskas teigia, kad saugumas kelyje priklauso nuo gebėjimo numatyti rizikas ir pasiruošimo, o ne vien nuo metų prie vairo. Bet ar ilgas vairavimo stažas apsaugo nuo instinkto, kai stiklas staiga tampa baltas?
Pirmoji sekundė priklauso instinktui
„Girtekos“ vairuotojų mokymo komandos vadovas Singaras Čepaitis atkreipia dėmesį, kad iš pradžių vairuotojas dažnai reaguoja instinktyviai, o staigūs, neapgalvoti veiksmai gali pavojų tik padidinti. Šlapioje dangoje ratų sukibimas silpnesnis, tad aštrus vairo judesys kartu su kietu stabdymu gali išbalansuoti automobilį. Be to, už jūsų važiuojantis vairuotojas tame pačiame purslų debesyje mato ne ką daugiau.
Fizika čia negailestinga. Važiuojant 90 km/val. greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja 25 metrus, per dvi – 50 metrų. Važiuojant 130 km/val., per vieną sekundę įveikiama beveik 36 metrai. Visą tą atkarpą vairuotojas važiuoja nematydamas nei kelio, nei priekyje užsidegusių stabdžių žibintų. Kas bent kartą lenkė vilkiką per liūtį – tas žino.
Ką apie matomumo praradimą sako KET
Atskiro punkto apie purslus Kelių eismo taisyklėse nėra, tačiau kelios bendros normos šiai situacijai tinka tiesiogiai. KET 127 punktas reikalauja pasirinkti tokį greitį, kad transporto priemonę būtų galima sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsižvelgiant į oro sąlygas, kelio būklę ir eismo intensyvumą. Kelio ženkle nurodytas greitis – tik viršutinė riba, ne garantija, kad lyjant juo važiuoti saugu.
KET 128 punktas numato, kad atsiradus kliūčiai ar grėsmei eismo saugumui vairuotojas privalo sulėtinti greitį, sustoti arba apvažiuoti kliūtį. Peržiūrėjome ir KET 126 punktą: privalomo atstumo metrais jame nėra. Reikalaujama laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktumėte į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ši staigiai stabdytų.
Čia slypi mažai kam žinomas niuansas. Dažnai minima „pusės spidometro“ rekomendacija 90 km/val. greičiu reiškia 45 metrų tarpą. Tačiau dvi sekundės be matomumo tuo pačiu greičiu – jau 50 metrų. Jei stiklas užlietas dvi sekundes, net laikantis rekomenduojamo atstumo aklai nuvažiuojama daugiau, nei siekia pats tarpas.
Kaip elgtis, kai stiklas staiga tampa baltas
Kol kelio nematote
Specialistų rekomendacijos paprastos, tačiau jas verta apgalvoti iš anksto – tą akimirką galvoti nebus kada:
- Atleiskite akceleratorių – greitis mažės sklandžiai, o automobilis išliks stabilus.
- Nespauskite stabdžio iki galo – staigus stabdymas šlapiame kelyje gali išbalansuoti automobilį, o už jūsų važiuojantis taip pat mato prastai.
- Laikykite vairą tiesiai – jokio juostos keitimo aklai.
- Įjunkite greičiausią valytuvų režimą, jei jie dar neįjungti.
Kai kelias vėl matyti
Atkūrus matomumą, svarbiausia saugiai pasitraukti iš pavojingos zonos. Ilgai važiuoti greta vilkiko purslų debesyje neverta: arba užbaikite lenkimą ryžtingai, bet neviršydami leistino greičio, arba atsitraukite ir padidinkite atstumą. Lenkimas „po truputį“ šlapiame kelyje tik prailgina laiką, kurį praleidžiate pursluose.
Pasiruošimas prasideda ne kelyje
Mokymų specialistai primena: geriausias atsakas į netikėtumą – sumažinti jo tikimybę. Lyjant mažesnis greitis ir didesnis atstumas iki kitų transporto priemonių suteikia tų metrų ir sekundžių, kurių pritrūksta užliejus stiklą. Kelio dangą ir oro sąlygas verta įvertinti dar prieš pradedant lenkti sunkiasvorį transportą, o ne jo šone.
Valytuvai – vienas tų dalykų, kurie veikia, kol neveikia. Ir nustoja veikti paprastai ne garaže, o lenkiant vilkiką per liūtį. Nusidėvėjusios gumelės palieka ruožus, pro kuriuos purvinas vanduo nenubėga, todėl aklas tarpsnis užsitęsia ilgiau, nei galėtų.
Pradžioje minėtas vairuotojas šlapioje magistralėje turėjo vos akimirką. Kad tokia akimirka nesibaigtų griovyje, prieš kitą lietingą kelionę patikrinkite bent tris dalykus: ar valytuvų gumelės nepalieka ruožų, ar bakelyje pakanka langų plovimo skysčio ir ar padangų protektorius dar gali nuvesti vandenį. O kelyje, važiuodami už sunkiasvorės transporto priemonės, laikykitės toliau, nei esate įpratę.
