Pėsčiųjų perėjos nėra, šviesoforo nėra, kelio ženklų – irgi. Bet jei prie važiuojamosios dalies krašto stovi pėsčiasis su balta lazdele ir ja signalizuoja, vairuotojas privalo jį praleisti. Ne „būtų mandagu“, o privalo. Tai tiesiogiai numato Kelių eismo taisyklių (KET) 35 punktas.
Tema aktuali dabar dėl dviejų priežasčių. Spalio 15-ąją buvo minima Tarptautinė baltosios lazdelės diena, o tą pačią dieną Nyderlanduose paskelbta apklausa parodė, kad dauguma ten apklaustų vairuotojų neatpažįsta ženklo, kuriuo akli ir silpnaregiai žmonės praneša, kad nori pereiti gatvę. Antra – spalį dienos sparčiai trumpėja. Prieblandoje balta lazdelė iš vairuotojo vietos matoma kur kas prasčiau nei vasaros vidurdienį.
Ką tiksliai sako KET 35 punktas
Formuluotė trumpa: „Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti asmenį su regos negalia, signalizuojantį balta lazdele, arba asmenį su negalia, važiuojantį per kelią asmens su negalia vežimėliu.“ Esminis čia yra žodis „visur“. Pareiga galioja sankryžoje be perėjos, prie stotelės, išvažiuojant iš degalinės, kiemo ar stovėjimo aikštelės.
Įprastos pėsčiųjų pirmumo taisyklės veikia kitaip. KET 27, 28 ir 30 punktai pėsčiojo pirmumą sieja su konkrečiomis situacijomis – sukimu sankryžoje, įvažiavimu į kelią ar išvažiavimu iš jo, reguliuojama arba nereguliuojama perėja. 35 punktas tokių sąlygų nekelia. Svarbu tik viena: žmogus signalizuoja balta lazdele.
Kaip tas signalas turi atrodyti, KET nedetalizuoja. Taisyklėse yra ir kitų nuostatų, skirtų regos negalią turintiems pėstiesiems: šviesoforo signalus gali dubliuoti garso signalai (KET 79 p.), o papildoma lentelė Nr. 844 „Neregiai“ nurodo, kad pėsčiųjų perėja vaikšto neregiai. Konkretaus gesto aprašymo taisyklėse nėra.
Ženklas balta lazdele: kaip jis atrodo
Nyderlandų regos negalią turinčių žmonių organizacija „Oogvereniging“ šį gestą aprašo dviem etapais. Jis paprastas, tik reikia žinoti, į ką žiūrėti.
Lazdelė laikoma vertikaliai prie bordiūro
Žmogus stovi prie važiuojamosios dalies krašto ir laukia tinkamo momento. Jis ketina pereiti, bet dar neina.
Lazdelė pakeliama ir pastumiama į priekį
Tokiu judesiu pėsčiasis parodo, kad pradeda eiti. Eidamas jis gali laikyti lazdelę pakeltą, kad ženklą matytų ir kitomis juostomis važiuojantys vairuotojai. Šią akimirką lėtinti ir stoti reikia nedelsiant.
Nyderlandų apklausa: taisyklę žino mažiau nei pusė apklaustųjų
„Kien Onderzoek“ apklausoje, kurios rezultatus spalio 15 d. paskelbė „Oogvereniging“, dalyvavo 1 120 žmonių. 59 % B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turinčių respondentų nežinojo, kad akli ir silpnaregiai pėstieji gatvei pereiti naudoja specialų ženklą. Teisingai jį apibūdinti sugebėjo mažiau nei 2 % visų apklaustųjų. Tik 48 % žinojo, kad pirmumo taisyklė neapsiriboja pėsčiųjų perėjomis.
Nyderlandų eismo taisyklės (RVV 1990 49 straipsnis), kaip ir KET 35 punktas, aklus ir silpnaregius pėsčiuosius su balta lazda saugo nepriklausomai nuo perėjos. Įstatymas nereikalauja, kad pėsčiasis prieš tai parodytų konkretų gestą. Vis dėlto 93 % respondentų mano, kad aiškus ženklas padėtų. „Įrašykite jį į įstatymą, kad visi žinotų, ką jis reiškia“, – sako „Oogvereniging“ direktorė Carin Hoorn. Organizacija siūlo gestą įtraukti į vairavimo mokymus ir egzaminą, tačiau kol kas tai tik raginimas, įstatymas nepakeistas.
O ar Lietuvoje padėtis geresnė? Skaičiais to nepasakysi, tačiau vairuotojui KET duoda dar mažiau užuominų: taisyklėje parašyta „signalizuojantį balta lazdele“, bet kaip tas signalas atrodo, nepaaiškinta.
Bauda už pėsčiojo su balta lazdele nepraleidimą
KET 35 punktas yra skyriuje „Vairuotojų pareigos pėstiesiems“. ANK 417 straipsnio 1 dalis už šių pareigų nevykdymą numato baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Jei situacija susiklosto prie pėsčiųjų perėjos, pažeidimas gali būti vertinamas pagal to paties straipsnio 4 dalį: už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų, be to, gali būti atimta teisė vairuoti nuo vieno iki šešių mėnesių.
KET tekste ši taisyklė užima vieną sakinį. Gatvėje ji kartais nepastebima visai. O jei nepraleidimas baigiasi susidūrimu, administracinė bauda tampa mažiausia problema.
Kaip elgtis pamačius baltą lazdelę prie kelio
„Oogvereniging“ patarimai vairuotojams paprasti, tačiau vienas jų prieštarauja daugelio įpročiui:
- Stokite laiku ir sklandžiai, ne paskutinę akimirką prie pat žmogaus.
- Palikite pakankamai vietos, kad pėsčiasis turėtų erdvės ir lazdelei, ir žingsniui.
- Kantriai palaukite, kol žmogus pereis jūsų eismo juostą. Neregiui tam gali prireikti daugiau laiko.
- Nesignalizuokite garso signalu ir nemirksėkite žibintais. Vairuotojui tai atrodo kaip mandagus „eikite“, o blogai matančiam ar visai nematančiam žmogui tai nieko aiškaus nepasako, o netikėtas garsas gali išgąsdinti.
Rudenį prisideda ir tamsa. Tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui KET 30 punktas reikalauja prie nereguliuojamų perėjų imtis papildomų atsargumo priemonių. Tačiau baltą lazdelę galite pamatyti ir ten, kur perėjos nėra, todėl vakare prie stotelių ir sankryžų verta lėtinti iš anksto.
Taisyklė jau yra, trūksta žinojimo
Lietuvoje teisinis pagrindas aiškus: KET 35 punktas vairuotoją įpareigoja praleisti pėsčiąjį su balta lazdele, kad ir kur jis pereitų. Problema gali būti ta pati kaip Nyderlanduose – pareigą žino ne visi vairuotojai, o ženklo dažnai neatpažįsta. Šiemet savo šimtmetį mininti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga turi gerą progą šį klausimą iškelti garsiau.
Redakcijos vertinimu, Nyderlandų pavyzdys tinka ir mums: kai taisyklėje minimas signalas, bet niekur nepaaiškinta, kaip jis atrodo, visa atsakomybė gula ant vairuotojo nuovokos. Gesto aprašymas vairavimo mokymuose kainuotų nedaug, o vairuotojai pareigą, kurią įstatymas jau nustato, pagaliau atpažintų ne iš nuojautos.