Smūgis buvo lengvas – subraižytas buferis ir sulenktas numerio rėmelis. Vairuotojas atsisėdo atgal į saloną ir išgėrė raminamųjų. Po dvidešimties minučių atvykęs pareigūnas padavė alkotesterį.
Toliau viskas pakrypo ne dėl avarijos. Dėl to, kas buvo išgerta po jos. Lietuvos Kelių eismo taisyklės turi atskirą punktą, kuris iškart po eismo įvykio uždraudžia ir alkoholį, ir vaistus, o Administracinių nusižengimų kodeksas – straipsnį, pagal kurį toks „nuraminimas“ gali kainuoti teisę vairuoti keleriems metams. Ir tai ne išimtis. Tokių istorijų pareigūnai mato kiekvieną savaitę.
KET 221 punktas: nei alkoholio, nei raminamųjų
Taisyklių 221 punktas suformuluotas be išlygų: su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba kol bus atsisakyta tai atlikti.
Dvi detalės, kurias praleidžia dauguma. Pirma – draudimas apima ne tik alkoholį, bet ir vaistus, taigi ir valerijono ar raminamuosius lašus, kurių sudėtyje yra spirito. Antra – KET sako „su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai“, o ne „kaltininkas“. Vadinasi, taisyklė galioja ir tam vairuotojui, kuriam ką tik įvažiavo į galą.
Kiek kainuoja keli gurkšniai nervams
ANK 422 straipsnio 5 dalis alkoholio vartojimą iki patikrinimo prilygina vairavimui neblaiviam – jei patikrinimas vėliau parodo ne mažiau kaip 0,41 promilės. Bauda vairuotojams: nuo 800 iki 1 100 eurų. Pagal to paties straipsnio 6 dalį privaloma skirti ir teisės vairuoti atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Jei po tokio „nuraminimo“ nustatoma, kad vairuotojas pažeidė KET ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą arba nežymiai sutrikdė sveikatą, įsijungia ANK 423 straipsnio 3 dalis: bauda nuo 1 200 iki 1 500 eurų. Svarbiausia – ketvirtoji dalis. Pagal ją teisės vairuoti atėmimas nuo trejų iki penkerių metų yra privalomas, o ne galimas. Asmenims, kuriems nustatytas 0,41–1,5 promilės neblaivumas, galimas kitas variantas: teisės vairuoti atėmimas nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimas vairuoti be antialkoholinio variklio užrakto. Penktoji dalis leidžia konfiskuoti ir patį automobilį.
Ar tikrai tie keli gurkšniai nuramins? Gal ir smulkmena. Kol negauni nutarimo.
Pasišalinimas po eismo įvykio – bauda ir teisės vairuoti atėmimas
Antra klasikinė klaida – nuspręsti, kad „žalos nėra, galima važiuoti“. ANK 426 straipsnio 1 dalis už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, kai žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, vairuotojui užtraukia baudą nuo 600 iki 1 100 eurų, o teisės vairuoti neturinčiam asmeniui – nuo 850 iki 2 000 eurų. Kai žala didesnė, antroji dalis kelia baudą iki 2 000 eurų. Pagal septintąją dalį abiem atvejais vairuotojui papildomai gali būti atimta teisė vairuoti nuo vienų iki trejų metų.
Dar viena mažai žinoma norma – KET 222 punktas. Jei apgadintas tik turtas ir nukentėjusio asmens įvykio vietoje nėra (klasika – subraižytas automobilis stovėjimo aikštelėje), apie įvykį privalu nedelsiant pranešti pačiam nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Lapelis už valytuvo yra gera valia, bet ne pranešimas.
Kai eismo įvykio metu žmogus buvo sužeistas ar žuvo, 219.4 papunktis veikia dar griežčiau: pranešti policijai ir pasilikti vietoje, kol ji atvyks. Išvykti leidžiama tik tada, kai tai leido policija arba kai reikia nuvežti sužeistąjį pagalbos.
Pėdsakai, schema ir parašas
KET 219.1 papunktis reikalauja nedelsiant sustoti ir pažymėti įvykio vietą. Praktiškai tai – avarinė šviesos signalizacija (91.2 papunktis) ir avarinio sustojimo ženklas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį: gyvenvietėse ne arčiau kaip 25 m, negyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m nuo sustojusio automobilio.
219.2 papunktis prideda pareigą, apie kurią įvykio vietoje galvoja mažai kas: kai kviečiama policija, privalu neleisti, kad pasikeistų įvykio aplinkybės, ir saugoti pėdsakus. Vadinasi, automobilių nestumiame į šalikelę „kad netrukdytų“, kol nėra nuotraukų. Forumuose visi žino, kaip reikia. Įvykio vietoje – tik drebančios rankos.
Jei žmonės nesužeisti ir dėl aplinkybių sutariama, policijos kviesti nebūtina, bet KET 220 punktas nustato, ką deklaracijoje privalu padaryti prieš parašą:
- nubraižyti eismo įvykio schemą;
- aprašyti eismo įvykio aplinkybes;
- duoti pasirašyti visiems su įvykiu susijusiems eismo dalyviams;
- jei deklaracijos neturi niekas – tuos pačius duomenis surašyti švariame lape, nurodant dalyvius, transporto priemones ir liudininkus.
Jei dėl aplinkybių nesutariama, tas pats punktas atsako vienareikšmiškai: kviečiama policija. Pasirašyti „kad greičiau“, o paskui aiškintis, kodėl schemoje nubraižyta visai kitaip, yra pats prasčiausias variantas.
Gavome skaitytojo klausimą: ar galima vežti automobilį į servisą, kol draudikas dar neapžiūrėjo? Išsiaiškinome – KET to nedraudžia, bet draudikai primena, kad neužfiksuotos žalos dydį vėliau įrodyti kur kas sunkiau. Užsienio teisininkai, komentuodami tokius atvejus, kartoja beveik tą patį sąrašą: nepasišalinti, nesiderėti dėl žalos vietoje, negerti ir nepradėti remonto, kol žala nefiksuota.
Pirmos dvidešimt minučių – būtent tokia tvarka
Grįžkime prie vairuotojo su raminamaisiais. Jo avarija būtų kainavusi buferį ir vieną nemalonų vakarą. Kas yra stovėjęs prie apgadinto automobilio ir negalėjęs susikaupti – tas supranta, kodėl žmonės po smūgio daro tai, ko paskui nepaaiškina.
Todėl tvarka turi būti sudėliota anksčiau, nei nutinka smūgis: sustoti, įjungti avarinę signalizaciją, pastatyti ženklą, nufotografuoti automobilius iš kelių pusių nieko nestumdant, pasikeisti dokumentų ir draudimo duomenimis, užpildyti deklaraciją ir perskaityti ją prieš pasirašant.
Patikrinkite bent tris dalykus jau šiandien: ar automobilyje yra eismo įvykio deklaracija, ar žinote, kur padėtas avarinio sustojimo ženklas, ir ar telefone užtektų baterijos nuotraukoms. Ir įsidėkite vieną taisyklę – iki patikrinimo rankos lieka tuščios.