Pareigūnas sustabdė, atsisakė parodyti pažymėjimą ir pareikalavo išjungti kamerą. Daugelis vairuotojų tokioje situacijoje tiesiog paklūsta — nežinodami, kad bent du iš trijų šių veiksmų gali būti teisės pažeidimai. Policijos pareigūnai turi didelę valdžią kelyje, tačiau ji nėra beribė. Lietuvos teisė aiškiai nustato, ką pareigūnas gali ir ko negali daryti vairuotojo atžvilgiu — ir numato konkrečias atsakomybės formas tiems, kurie tą ribą peržengia.
Ką pareigūnas privalo daryti — ir ko negali atsisakyti
Policijos veiklos įstatymas (VIII-2048) nustato konkrečias pareigas, kurių pareigūnas negali ignoruoti. Vykdydamas tarnybines pareigas, jis privalo prisistatyti. Jei neturi skiriamųjų ženklų arba vairuotojas paprašo — privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Atsisakymas tai padaryti nėra savo nuožiūros klausimas — tai įstatymo pažeidimas.
Pareigūnas taip pat privalo nurodyti, kokiu pagrindu stabdo transporto priemonę, ir pasakyti, kokiai tarnybai atstovauja. Kelio žodžiai „važiavote greičiau” arba „dokumentų patikrinimas” yra tinkamas pagrindas. Tyli, nepaaiškinta patikra — ne.
Ar vairuotojas gali filmuoti? Taip — ir be pareigūno leidimo. Lietuvos teisės aktai nedraudžia fiksuoti viešoje vietoje atliekamo tarnybinio patikrinimo. Pareigūnas negali liepti išjungti kameros, paimti telefono ar reikalauti ištrinti įrašą. Jei filmavimas netrukdo tarnybai — jis teisėtas. Tai patvirtina ir teismų praktika, ir policijos.lrv.lt oficiali pozicija.
Kokie pažeidimai užtraukia atsakomybę — ir kokią
Lietuvos teisė skiria kelias pareigūno atsakomybės formas, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo.
Drausminė atsakomybė taikoma, kai pareigūnas elgiasi nemandagiai, viršija įgaliojimus nepadarydamas didelės žalos arba pažemina pareigūno vardą. Praktinis pavyzdys: Palangos policijos komisariato vadovas buvo atleistas iš tarnybos, kai ikiteisminis tyrimas nustatė, kad jis davė pavaldiems pareigūnams neteisėtus nurodymus — liepė patraukti greičio matuoklį iš oficialaus maršruto ir ignoruoti vairuotojų pažeidimus. Prokuroras konstatavo pažeidimus, tačiau baudžiamosios atsakomybės netaikė — žala nebuvo pakankamai didelė. Rezultatas: atleidimas iš tarnybos.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį gresia už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kai dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ar fizinis asmuo. Sankcija — bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Tai nėra teorija. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. nuteisė Elektrėnų policijos komisariato pareigūną, kuris nepagrįstai panaudojo prievartą prieš 8 asmenis (iš jų 5 nepilnamečiai), suklastojo dokumentą ir jį panaudojo. Galutinė bausmė — 1,6 metų laisvės atėmimas (lygtinis) ir 1 883 eurų bauda.
BK 140 straipsnis (fizinio skausmo sukėlimas) gali būti taikomas, kai pareigūnas nepagrįstai panaudoja fizinę prievartą. Tačiau čia ribą nustato teismas — ir ji nėra akivaizdi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad net neteisėti ir neproporcingi pareigūnų veiksmai ne visada pasiekia baudžiamosios atsakomybės slenkstį, jei žala buvo nedidelė ir pareigūnai jau atleisti.
Kyla natūralus klausimas: kur tiksliai eina riba tarp pažeidimo, kuris baigiasi atleidimu, ir pažeidimo, kuris baigiasi teismu? Atsakymas priklauso nuo dviejų dalykų — žalos dydžio ir tyčios įrodymo.
Konkretūs veiksmai, kurių pareigūnas negali atlikti vairuotojo atžvilgiu
Remiantis Policijos veiklos įstatymu ir teismų praktika, štai veiksmai, kurių pareigūnas neturi teisės imtis:
- Atsisakyti prisistatyti ir parodyti pažymėjimą — pareikalavus tai privaloma. Atsisakymas — tiesioginė įstatymo normos pažeidimas.
- Drausti filmuoti — vairuotojas turi teisę fiksuoti patikrinimą viešoje vietoje. Telefonas negali būti atimtas ar įrašas reikalaujamas ištrinti.
- Daryti psichologinį spaudimą rašant pareiškimą — žodiniai nurodymai, ką rašyti, arba spaudimas keisti pareiškimo turinį — neteisėti.
- Reikalauti išlipti iš automobilio be aiškios priežasties — paprašyti galima, bet priežastis turi būti: girtumo įtarimas, transporto priemonės patikrinimas ar grėsmė saugumui.
- Surašyti protokolą be pagrindo — protokolas turi atitikti faktines aplinkybes. Melagingų duomenų įtraukimas — dokumento klastojimas pagal BK.
Kaip vairuotojas gali reaguoti ir kur skųstis
Ne vienas vairuotojas forumuose klausė to paties: kas iš tikrųjų nutinka, kai paskundi policininką? Atsakymas priklauso nuo to, dėl ko skundžiamasi.
Jei pareigūnas paskyrė baudą, kuri, jūsų manymu, nepagrįsta — skundą nagrinėja teismas. Baudos kvite nurodyta apskundimo tvarka. Tai administracinis ginčas, ir jame teismas yra galutinis arbitras — ne komisariatas.
Jei pareigūnas elgėsi netinkamai (nemandagiai, viršijo įgaliojimus, atsisakė prisistatyti) — skundžiamasi jo tiesioginiam vadovui arba komisariato viršininkui. Jei tai neveikia — Policijos departamentui prie VRM (el. p. [email protected]) arba Seimo kontrolierių įstaigai, kuri prižiūri viešojo administravimo subjektų veiklą.
Vienas praktinis patarimas, kurį dažnai pamiršta vairuotojai: dokumentuokite viską iš karto. Įrašas iš registratoriaus, data, vieta, pareigūno vardas — tai faktinė bazė, be kurios skundas virsta žodžiu prieš žodį. Su įrašu — yra kuo operuoti. Be jo — beveik visada laimės pareigūnas.
Atsakomybė egzistuoja — bet jos riba nėra žema
Tiesą sakant, baudžiamoji atsakomybė policijos pareigūnui Lietuvoje — retai pasiekiamas rezultatas. Teismų praktika rodo, kad net neteisėti veiksmai ne visada baigiasi teismu: svarbu, ar buvo padaryta „didelė žala”, ar veiksmai buvo tyčiniai ir sistemingi. Drausminė nuobauda arba atleidimas iš tarnybos yra kur kas dažnesnis rezultatas.
Tačiau tai nereiškia, kad skundai beprasmiški. Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitos rodo, kad dalis skundų dėl policijos neveikimo ar netinkamo elgesio baigiasi tarnybiniais patikrinimais ir oficialiais pažeidimų pripažinimais. Pareigūnas nėra apsaugotas nuo pasekmių — jos tiesiog dažniau būna drausminės, ne baudžiamosios. Ir tai jau yra kažkas.
