Saulėtas gegužės rytas. Rytuose kylanti saulė tiesiai į akis. Posūkis — ir kelio ženklas neįžiūrimas sekundę. Tokie momentai vasarą nutinka kiekvienam vairuotojui. Bet KET juos laiko matomumo problema, už kurią atsako vairuotojas — ne saulė. Lietuvos kelių eismo taisyklės reikalauja, kad vairuotojas visada turėtų aiškų vaizdą į priekį, o saulės akiniai, nešvarūs stiklai ir sugedę valytuvai — tai ne tik komforto klausimai.
Ką KET sako apie matomumą vasarą
KET 15 punktas nustato, kad vairuotojas privalo turėti pilną ir netrukdomą vaizdą į priekį ir šonus. Tai galioja ne tik naktį ar rūke — tai galioja ir tuomet, kai saulės atspindžiai arba nešvarus priekinis stiklas riboja matomumą.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, vairavimas transporto priemone, kuri turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, užtraukia baudą nuo 50 iki 100 eurų. Prie tokių gedimų priskiriamas ir priekinis stiklas su plyšiu, kuris riboja vairuotojo matomumą — ne bet koks plyšys, o toks, kuris yra vairuotojo regėjimo lauke.
Valytuvai — atskira tema. Sugedę arba blogai valantys valytuvai techniškai laikomi transporto priemonės techniniu neatitikimu. Jei po žiemos valytuvų gumos sukietėjusios ir palieka juostas ant stiklo — tai ne tik nepatogu, bet ir techninio patikrinimo metu gali būti pažymėta kaip trūkumas.
Saulės akiniai: kada jie padeda, o kada kenkia
Tai klausimas, apie kurį mažai kas galvoja rimtai. Saulės akiniai yra priemonė, skirta pagerinti matomumą — bet tik tada, jei atitinka tam tikrus standartus. Tamsiai atspalvinti akiniai, skirtingi atspalviai kairiam ir dešiniam stiklui arba akiniai su optiniais iškraipymais gali ne pagerinti, o pabloginti matomumą.
Lietuva neturi specialaus teisės akto, draudžiančio konkrečius akinių tipus vairuotojams, tačiau KET 15 punkto reikalavimas užtikrinti pilną matomumą reiškia, kad jei akiniai riboja jūsų gebėjimą matyti — tai tampa jūsų problema, ne akinių gamintojo. Tai ypač aktualu turint spalvotus akinius (raudonus, mėlynus), kurie iškraipo spalvų suvokimą — pavyzdžiui, raudonos ir žalios šviesoforo spalvos skirtumą.
Praktinis patarimas: poliarizuoti akiniai yra geriausia investicija vairuojančiam vasarą. Jie sumažina atspindžius nuo kelio dangos ir kitų automobilių, neiškreipdami spalvų.
Saulės atspindžiai — neproporcingai pavojinga situacija
Britų kelių saugos ekspertai nuolat nurodo, kad saulės atspindžiai yra vienas labiausiai neįvertinamų pavojų kelyje. Priežastis: žmogaus akis, pereidama iš šešėlio į ryškią saulės šviesą, adaptacijos proceso metu kelias sekundes mato blogiau. Greitkelyje per tą laiką automobilis nuvažiuoja 30–50 metrų.
Todėl vasarą važiuojant saulėtomis kryptimis rekomenduojama: padidinti saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio (žr. KET 126 punktą — rekomenduojamas atstumas metais lygus pusei spidometro rodmens), sumažinti greitį artėjant prie sankryžos, jei saulė tiesiai priekyje, ir pasitikrinti, ar priekinis stiklas švaresnis nei manote.
Priekinis stiklas: ne tik estetika
Nešvarus priekinis stiklas su saulės atspindžiais tampa stroboskopo efektu — vaizdas mirga ir akys pavargsta greičiau. Tai gali sukelti laikinus aklus taškus, ypač kylant iš žemo horizonto saulei.
Stiklo valiklio skystis — ne formalumas. Prieš vasaros sezoną patikrinkite:
- Stiklo ploviklio lygį — vasarą kelio dulkės ir vabzdžiai kaupiasi greičiau.
- Valytuvų būklę — po žiemos druskų gumos dažnai sukietėjusios. Jei valytuvas palieka juostą — keiskite.
- Priekinio stiklo vidų — riebalai ant stiklo vidaus (nuo klimato sistemos) sukuria blizgesį saulės atspindžiuose. Vidinis stiklo valymas — dažnai pamirštas žingsnis.
Lietuvos kontekstas: kada saulės pavojus didžiausias
Lietuva dėl geografinės padėties turi specifinį saulės kampo problemą. Gegužės–liepos mėnesiais saulė kyla ir leidžiasi santykinai žemai rytų–vakarų ašyje — tai reiškia, kad rytų kryptimi važiuojantys vairuotojai rytais ir vakarų kryptimi — vakarais patiria maksimalų saulės akinimą. Lietuvos magistraliniai keliai dažnai eina rytų–vakarų kryptimi (A1, A2, A5) — tai nėra atsitiktinumas, kad daugiausiai pavasario–vasaros avarijų fiksuojama ryto ir vakaro valandomis.
Paprasta taisyklė: jei saulė žemai ir tiesiai priešais — sumažinkite greitį 10–15 km/val. žemiau leistino. Tai nėra perdraudimas — tai fizikos dėsnio pripažinimas.
