Spalio vakaras, šešta valanda, eilė prie šviesoforo nepajuda jau antrą ciklą. Start-stop sistema išjungė variklį, salone tylu, o ant keleivio sėdynės gulintis telefonas sumirksi nauja žinute. Ranka pati jo siekia – automobilis juk stovi. Gretimoje juostoje sustojęs nežymėtas policijos automobilis tą akimirką situaciją mato kitaip, ir trumpas pokalbis prie lango baigiasi ne įspėjimu.
Telefonas prie raudono šviesoforo – viena didžiausių vairuotojų pagundų, ypač rudenį, kai iš darbo grįžtama jau sutemus. Tas pats klausimas šią savaitę iškilo ir Lenkijoje: spalio 16 d. leidinys „Auto Świat“ svarstė, ar ten automobilis prie raudono signalo teisės požiūriu vis dar „važiuoja“. Lietuvos KET formuluotė kitokia – joje yra išlyga, dėl kurios ir kyla daugiausia painiavos.
Ką iš tikrųjų sako KET 20 punktas
Pagal KET 20 punktą, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme, vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis. Skliausteliuose įrašyta išlyga – „išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi“. Leidžiami du būdai: valdyti telefoną laisvų rankų įranga, kai jis „pritvirtintas specialiame laikiklyje“, arba naudotis pačios transporto priemonės įranga.
Punktas baigiasi sakiniu, kurį lengva praleisti: vairuotojai „turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų“. Jis galioja visada. Net tada, kai telefonas ramiai stovi laikiklyje.
Ar raudonas signalas – jau stovėjimas
Visa painiava sukasi apie žodį „stovi“. KET 3.18 punktas sąvokų apibrėžimų ieškoti nukreipia į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (SEAKĮ). Jame stovėjimas apibrėžtas kaip transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, o trumpesnis sustabdymas vadinamas sustojimu. Šviesoforo ar spūsties apibrėžimuose nėra, tad tiesioginio atsakymo įstatymas neduoda. Tačiau laukimas prie raudono signalo – ne laisvas vairuotojo pasirinkimas, o KET 29 punkto pareiga sustoti, kai šviesoforas draudžia važiuoti. Automobilis lieka eismo sraute ir bet kurią akimirką turi pajudėti.
Tas pats draudimas naudotis telefonu rankomis įrašytas ir paties SEAKĮ 13 straipsnio 13 dalyje – su ta pačia išlyga „kai transporto priemonė stovi“. Kol automobilis laukia žalios šviesos, remtis šia išlyga rizikinga: jei vairuotojas su bauda nesutinka, ginčą teks spręsti teisme.
Tad ką keičia išjungtas variklis? Nieko. Start-stop sistema sustabdo variklį, bet ne dalyvavimą eisme – vairuotojas tebeturi stebėti kelią, signalą ir aplinkinius. Tas pats galioja spūsčiai: automobilis, kuris kas kelias sekundes pavažiuoja metrą, akivaizdžiai nestovi. Kas yra laukęs žalios šviesos trečią ciklą iš eilės – tas žino šią pagundą.
Kada telefoną paimti galima
Saugiausias kelias – išvažiuoti iš srauto ir sustoti ten, kur KET sustoti leidžia: aikštelėje, degalinėje, prie šaligatvio be draudžiamųjų ženklų. Tada automobilis stovi ne todėl, kad taip liepė šviesoforas, o todėl, kad vairuotojas jį sustabdė, ir dėl išlygos „kai transporto priemonė stovi“ ginčytis nebelieka pagrindo. Vidurinė eismo juosta spūstyje tokia vieta nėra.
Bauda ir teisės vairuoti atėmimas pagal ANK
Už KET 20 punkto pažeidimą taikoma ANK 417 straipsnio 3 dalis: bauda vairuotojams – nuo 60 iki 90 eurų. To paties straipsnio 8 dalis leidžia už šios dalies pažeidimus skirti ir teisės vairuoti atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių. Tai nėra privaloma priemonė, tačiau galimybė įrašyta kodekse.
Mažai kas atkreipia dėmesį, kad telefonas ANK atsidūrė toje pačioje dalyje kaip ir kelio nedavimas persirikiuojant ar neteisėtas įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą. Smulkmena įstatymų leidėjas to nelaiko. Atsakyti „jau važiuoju“ užtrunka penkias sekundes. Bauda už jas – nuo 60 eurų.
Telefonas laikiklyje: kur baigiasi leidžiama
Laikiklis dar nėra leidimas daryti su telefonu bet ką. KET išimtis kalba apie valdymą laisvų rankų įranga ar automobilio įranga, todėl aiškiai taisykles atitinka tokie veiksmai:
- skambutis per „Bluetooth“ ar automobilio multimedijos sistemą;
- navigacija telefone, pritvirtintame specialiame laikiklyje, kai maršrutas nustatytas prieš kelionę;
- balso komandos ir mygtukai ant vairo.
Rašyti žinutę ar keisti maršrutą pirštu ant laikiklyje pritvirtinto ekrano – jau pilkoji zona. Formaliai telefonas nėra rankoje, tačiau taisyklės įpareigoja vengti su vairavimu nesusijusių veiksmų, o jei toks blaškymasis baigiasi susidūrimu, atsakomybė gali kilti pagal kitas normas. „Auto Świat“ savo šalies kontekste pateikia taiklų argumentą: jei bet koks ekrano palietimas būtų pažeidimas, baudas tektų skirti kiekvienam, kas naujame automobilyje jutikliniu ekranu reguliuoja klimato sistemą.
Ką rodo lenkų pavyzdys
Lenkijoje už telefoną rankoje skiriama 500 zlotų bauda ir 12 baudos taškų. „Auto Świat“ pažymi, kad šis pažeidimas nepatenka į kelių eismo recidyvo taisyklę: įkliuvus pakartotinai per dvejus metus, bauda automatiškai nepadvigubėja, tačiau vairuotojas vėl gauna tuos pačius 500 zlotų ir 12 taškų. Leidinys pripažįsta, kad dėl raudono signalo interpretacijos ten skiriasi, o jei vairuotojas baudos nepriima, aplinkybes vertina teismas.
Lenkų patarimas sutampa su tuo, kas logiškai išeina iš Lietuvos KET: reikia parašyti žinutę, paskambinti ar įvesti adresą – nuvažiuokite ten, kur sustoti leidžiama. Redakcijos vertinimu, KET išlyga „kai transporto priemonė stovi“ palieka per daug vietos ginčams: SEAKĮ stovėjimą apibrėžia tik pagal sustabdymo trukmę ir apie šviesoforą nieko nesako. Ginčus būtų galima užbaigti vienu sakiniu apie laukimą prie šviesoforo ir spūstį.
Prieš paimdami telefoną spūstyje
Grįžkime prie to spalio vakaro. Žinutė galėjo palaukti porą minučių iki artimiausios aikštelės, o variklio išjungimas prie šviesoforo vairuotojo iš eismo neišbraukė. Nustatykite navigaciją ir muziką dar prieš pajudėdami, skambučius nukreipkite į automobilio sistemą, o telefoną laikykite laikiklyje, ne ant sėdynės. Kiekvienas paėmimas į rankas, net degant raudonam signalui, gali baigtis 60–90 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimu iki trijų mėnesių.
