Trumpas tolimųjų žibintų blyksnis — vienas universaliausių neoficialių signalų kelyje. Vienas vairuotojas mirksi padėkodamas, kad praleido. Kitas mirksi perspėdamas apie policijos postą priekyje. Trečias mirksi prieš aplenkdamas. Visi trys veiksmai atrodo vienodi iš išorės — bet KET jų juridinis statusas skiriasi kardinaliai. Ir tai ne smulkmena: ANK 417 straipsnio 1 dalis numato baudą nuo 30 iki 90 eurų už įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą.
Ką tiksliai leidžia KET 89 punktas
Kelių eismo taisyklių 89 punktas kalba aiškiai: „Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse — naudoti garso signalą.” Tai vienintelis KET punktas, kuris tiesiogiai leidžia tolimųjų žibintų mirktelėjimą. Ir jis nurodo vieną konkretų atvejį — kai ketinate aplenkti ir norite perspėti priekyje važiuojantį vairuotoją.
KET 81 punktas papildo: žibintų šviesos perjunginėjimas yra vienas iš oficialių įspėjamųjų signalų. Bet pats faktas, kad signalas yra oficialus, nereiškia, kad jį galima naudoti kada panorėjus. Oficialumas reiškia, kad jis turi teisini statusą — su konkrečia paskirtimi ir konkrečiomis naudojimo sąlygomis.
KET 90: draudimas, kurio dauguma nežino
KET 90 punktas nustato ribą, kuri dažnai lieka nežinoma: „Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).” Šis punktas veikia nepriklausomai nuo to, koks yra signalo tikslas. Net jei ketinimas geras — perspėjimas, padėka ar kitas dalykas — jei tolimosios akina priešpriešiai važiuojantį ar priekyje esantį vairuotoją, tai automatiškai tampa pažeidimu.
Praktiškai tai reiškia: tamsiu paros metu mirktelėjimas priešpriešiais važiuojančiam automobiliui beveik visada akins — ir tai yra draudžiama nepriklausomai nuo tikslo. Dieną trumpas blyksnis gali neakinti — ir tada atsiduria teisinėje pilkojoje zonoje: nėra tiesioginio draudimo, bet nėra ir aiškaus leidimo kitaip nei prieš aplenkimą.
Trys scenarijai — trys skirtingi atsakymai
Pirmasis scenarijus — mirktelėjimas prieš aplenkimą. Tai vienintelis atvejis, kurį KET 89 punktas aiškiai ir tiesiogiai leidžia. Jei perjungiate šviesas, kad priekyje važiuojantis vairuotojas pastebėtų jūsų ketinimą aplenkti — veikiate pagal taisykles.
Antrasis scenarijus — mirktelėjimas kaip padėka. KET nereglamentuoja šio gesto. Čia nėra nei aiškaus leidimo, nei aiškaus draudimo — išskyrus KET 90 akinimo sąlygą. Dieną, kai mirktelėjimas neakina — tai pilkoji zona. Bet ar pilkoji zona yra saugu? Teisiškai — ne, nes KET 81 įspėjamųjų signalų sąraše nėra „padėkos” kategorijos.
Trečiasis scenarijus — mirktelėjimas perspėti apie policijos postą. Čia situacija aiškiausia — ir ne vairuotojo naudai. Tai vertinama ne tik kaip įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas pagal ANK 417 str. 1 d. (30–90 €), o ANK 417 str. 1 d. šiuo atveju vis tiek taikoma — bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Kaip elgtis praktiškai
KET 89 punktas suteikia aiškų ir saugų pagrindą vienam atvejui — aplenkimui. Visais kitais atvejais signalas patenka į zoną, kurioje teisinė atsakomybė priklauso nuo aplinkybių: paros laiko, akinimo fakto ir pareigūno vertinimo. Ar tikrai verta dėl vieno gesto rizikuoti 30–90 eurų bauda? Kiekvienas sprendžia pats — bet žinodamas, kad KET leidžia tik vieną iš trijų scenarijų, o ne visus.
