Sankryža, žalia sumirksi pirmą kartą, antrą, trečią. Vienas vairuotojas priekyje pradeda stabdyti, kitas – priešingai, spaudžia greičiau, kad spėtų prasukti. Sekundės dalį jie susidurs žvilgsniais per veidrodėlį – ir abu bus tikri, kad elgiasi teisingai. Toks vaizdas kasdien kartojasi tūkstančiuose Lietuvos sankryžų, o priežastis paprasta: mirksintį žalią signalą pusė vairuotojų supranta klaidingai.
Ką iš tikrųjų reiškia mirksintis žalias signalas
Pagal KET 73.3 punktą, žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir kartu praneša, kad jo veikimo laikas baigiasi – netrukus signalai pasikeis. Tai leidimas važiuoti toliau, o ne raginimas skubėti. Signalas nesako „spėk“ – jis tik įspėja, kad netrukus bus geltona, o ką su šia informacija darysi, priklauso nuo tavęs.
Dažna klaida – supainioti žalią mirksintį su geltonu mirksinčiu signalu. Pastarasis, pagal KET 73.9 punktą, reiškia visai kitką: sankryža ar pėsčiųjų perėja nereguliuojama, ir toliau galioja kelio ženklai bei pirmumo taisyklės. Dvi skirtingos spalvos – dvi visiškai skirtingos reikšmės.
Kur slypi klaida ir kiek ji gali kainuoti
Po mirksinčio žalio užsidega geltonas signalas. Bet ar tai reiškia, kad reikia stabdyti bet kuria kaina? Ne. Geltonas signalas eismą jau draudžia (KET 73.7), tačiau su viena svarbia išimtimi. KET 29 ir 166 punktai numato: jei užsidegus geltonam vairuotojas galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas, važiuoti toliau leidžiama. Kitaip tariant – jei esi per arti sankryžos, kad saugiai sustotum, važiuok toliau; jei atstumas leidžia sustoti ramiai, privalai stoti.
Būtent čia daugelis vairuotojų apsiskaičiuoja. Pravažiavus jau užsidegus draudžiamam signalui, pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. To paties straipsnio 8 dalis leidžia skirti ir teisės vairuoti atėmimą – nuo vieno iki šešių mėnesių. Kelios sekundės skubos gali virsti pusmečiu be vairuotojo pažymėjimo.
Kodėl vienur šviesoforas mirksi, o kitur – ne
Čia prasideda įdomiausia dalis. Lietuvoje mirksintis žalias veikia ne visur. Kiek daugiau nei 30 „Via Lietuva“ valdomų šviesoforų žalia jau nebemirksi – užgesus žaliai, iškart užsidega geltona. Vilniuje priešingai: daugumoje sankryžų žalia prieš geltoną sumirksi keturis kartus. Nuvažiavus, tarkime, Nemenčinės plentu, sistema jau kitokia.
Tokia „dvivaldystė“ atsirado po 2022 m. pakeitimo, kai kelių savininkams ir savivaldybėms buvo leista pačioms spręsti, ar naudoti mirksintį žalią. Rezultatas – vairuotojas, atvažiavęs į kitą Lietuvos kampą, kiekvieną kartą turi iš naujo perprasti vietinę tvarką.
Ar mirksintis žalias išnyks visai
Susisiekimo ministerija jau ne pirmus metus svarsto mirksintį žalią panaikinti. Argumentų keli: jis blogina jutiklinį šviesoforų valdymą, nes žalia privalo mirksėti kelias sekundes net kai kertamoje gatvėje transporto nėra, todėl žmonės prie raudono laukia ilgiau. Antra, ir svarbiausia – jis sukelia skirtingą vairuotojų reakciją: vieni stabdo, kiti greitina, o tai ir yra konfliktinių situacijų šaltinis. Ministerijos duomenimis, Europoje mirksintį žalią naudoja tik Austrija ir kelios saugumo rodikliais nepasižyminčios Rytų Europos šalys.
Ne visi specialistai tam pritaria – vairavimo instruktoriai pastebi, kad mirksėjimas atlieka įspėjimo funkciją, o jo panaikinimas signalo pasikeitimą pavers staigmena, ypač nepatyrusiems vairuotojams.
Ką daryti pamačius mirksinčią žalią
Pamačius mirksinčią žalią, verta ne spausti greičiau, o greitai įvertinti tris dalykus: atstumą iki sankryžos, greitį ir tai, ar sustotum be staigaus stabdymo. Jei sustoti gali ramiai – stok. Jei ne – ramiai baik sankryžą. Signalas neliepia lenktyniauti su geltona, jis tik duoda kelias sekundes apsispręsti – ir kol taisyklė nepasikeitė, tų sekundžių pakanka, jei jas panaudoji galvai, o ne akceleratoriui.
