Žema temperatūra žiemą greitai išryškina silpnesnes automobilio vietas, o viena pirmųjų nukenčia variklis. Ne vienas vairuotojas yra susidūręs su situacija, kai automobilis ryte užsiveda gana lengvai, tačiau po kelių minučių pradeda trūkčioti ir visiškai užgęsta. Tai ne tik nepatogu, bet ir pavojinga – ypač manevruojant sankryžose ar važiuojant intensyviu srautu Lietuvos keliuose.
Pažiūrėkime, kokios dažniausios priežastys lemia variklio užgesimą šaltyje ir ką verta patikrinti pirmiausia.
Uždegimo sistemos problemos
Vienas dažniausių žiemos „kaltininkų“ – uždegimo sistema. Šaltyje izoliacinės medžiagos praranda elastingumą, todėl kibirkštis gali tapti silpna arba nestabili. Tai ypač aktualu senesniems automobiliams, kuriuose uždegimo laidai, žvakės ar ritės jau yra gerokai pavargę.
Dažniausiai bėdos prasideda, kai:
- uždegimo žvakės yra susidėvėjusios arba apnašotos;
- aukštos įtampos laidai sutrūkinėję ar oksidavęsi;
- uždegimo ritės praradusios dalį savo galios.
Pasak automobilių remonto meistro Artūro J., prieš žiemą ypač svarbu profilaktiškai patikrinti uždegimo sistemą: „Jeigu variklis ryte užsiveda, bet netrukus pradeda trūkčioti ir užgęsta, pirmiausia žiūrime į žvakes ir laidus. Šaltyje menkiausi jų trūkumai išlenda akimirksniu.“
Elektronikos ir jutiklių veikimo sutrikimai
Šiuolaikiniai varikliai valdomi elektronikos, o daugelis procesų priklauso nuo jutiklių siunčiamų duomenų. Šaltyje silpnesni ar jau pažeisti jutikliai gali pradėti rodyti neteisingas reikšmes, todėl variklio valdymo blokas priima klaidingus sprendimus.
Dažniausiai problemos kyla dėl šių komponentų:
- laisvosios eigos jutiklio ar valdiklio;
- aušinimo skysčio temperatūros daviklio;
- deguonies (lambda) daviklio.
Jei šie jutikliai „meluoja“, varikliui gali būti neteisingai dozuojami degalai, maišymo santykis tampa per liesas arba per riebus, keičiasi uždegimo kampas. Rezultatas – nestabili eiga, trūkčiojimas ir galutiniame etape užgesimas.
Diagnostikos specialistai rekomenduoja bent kartą per kelis metus atlikti kompiuterinę diagnostiką, o esant pirmiems simptomams (nestabili laisvoji eiga, klaidų lemputės skydelyje) nelaukti, kol variklis pradės užgęsti kiekvieną rytą.
Degalų sistemos bėdos šalčiuje
Degalai žemoje temperatūroje elgiasi kitaip nei vasarą. Dyzeliniuose varikliuose be žieminės kuro rūšies gali pradėti kristalizuotis parafinas, kuris užkemša filtrus ir riboja degalų pratekėjimą. Tuo metu benzininėse sistemose problemų sukelia bake ir magistralėse susikaupęs kondensato vanduo, kuris šaltyje gali užšalti.
Tipiniai simptomai:
- variklis trūkčioja, tarsi trūktų degalų;
- užgęsta bandant didinti apsukas;
- užvedus kelias minutes dirba ir vėliau staiga sustoja.
Padeda žieminis kuras, kokybiški degalų filtrai ir specialios priemonės, skirtos vandeniui degalų sistemoje surišti bei parafino susidarymui mažinti. Daugelis degalinių Lietuvoje žiemą tiekia sezoninį kurą, tačiau vairuotojams vis tiek verta stebėti, kur ir kokius degalus pila.
Šios rekomendacijos dėl degalų priedų ir sudėties plačiai taikomos kitose ES šalyse. Lietuvos degalų standartai ir normos gali nežymiai skirtis, todėl patartina vadovautis vietinių tiekėjų bei serviso specialistų rekomendacijomis.
Oro įsiurbimo ir droselio užšalimas
Dar viena žieminė problema – oro tiekimo kliūtys. Esant didelei drėgmei ir minusinei temperatūrai, oro kanaluose gali formuotis ledas, kuris siaurina pratekėjimą. Jei apledėja droselio sklendė, variklis negauna reikiamo oro kiekio, obrukai ima svyruoti, o kartais variklis visai nebeišlaiko laisvosios eigos.
Kai kuriuose automobiliuose droselio mazgas turi papildomą pašildymą. Jei ši sistema neveikia tinkamai arba apskritai yra pažeista, žiemą problemos pasireiškia ypač ryškiai – užvedus variklį, jis dirba nelygiai ir užgęsta, kol neįšyla.
Užsikimšusios ar nusidėvėjusios purkštukų sistemos
Purvini arba susidėvėję purkštukai taip pat gali būti viena iš variklio užgesimo priežasčių šaltyje. Netinkamai suformuota oro ir degalų mišinio srovė lemia nestabilią eigą, praleistas uždegimo taktą ir trūkčiojimą. Šaltu varikliu šis efektas dar labiau sustiprėja.
Dažniausiai problemos atsiranda automobiliuose, kuriems 5–7 metai ir daugiau, ypač jei jie dažnai eksploatuojami trumpais atstumais mieste. Prastos kokybės degalai taip pat spartina nuosėdų susidarymą purkštukuose.
Automobilių diagnostikos specialistas Tomas Jankauskas atkreipia dėmesį: „Šaltyje degalai blogiau garuoja, todėl purkštukų darbas turi būti idealus. Nedidelės jų klaidos, kurios vasarą beveik nejaučiamos, žiemą gali baigtis staiga užgesusiu varikliu.“
Kaip Lietuvos vairuotojams sumažinti variklio užgesimo riziką?
Nors visiškai apsisaugoti nuo gedimų neįmanoma, daugumos žiemos problemų galima išvengti laikantis kelių paprastų taisyklių:
- Prieš žiemą patikrinti uždegimo žvakes, aukštos įtampos laidus ir rites.
- Periodiškai atlikti elektronikos diagnostiką ir keisti silpnus jutiklius.
- Naudoti sezoninius degalus ir, jei rekomenduojama, specialius priedus.
- Stebėti, ar droselio mazgas ir oro įsiurbimo sistema švarūs ir be apnašų.
- Kas kelerius metus patikrinti ir, jei reikia, profesionaliai išvalyti purkštukus.
Tokie profilaktiniai veiksmai ypač svarbūs tiems, kurie kasdien važinėja mieste ir dažnai užveda šaltą variklį – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste.
Išvados
Žiema – laikas, kai automobilio techninės problemos išlenda į paviršių greičiausiai. Uždegimo sistemos gedimai, netiksliai veikiantys jutikliai, degalų ir oro tiekimo sutrikimai ar purkštukų nusidėvėjimas dažnai pasireiškia vienodai – variklis užgęsta, kai to mažiausiai tikitės.
Laiku atlikta profilaktika, kokybiški degalai ir dėmesys pirmiesiems simptomams padeda išvengti situacijų, kai žvarbų rytą tenka ne važiuoti į darbą, o kviesti techninę pagalbą ar vilkiką.
Ar jums yra tekę, kad variklis žiemą užgestų viduryje kelio? Papasakokite savo patirtį komentaruose!
