Balandžio pirmoji savaitė Lietuvoje tradiciškai reiškia vieną dalyką – eiles padangų servisuose. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad skubėti keisti žieminių padangų vos prasidėjus balandžiui nėra nei privaloma, nei visada protinga. Pavasarį oro temperatūra vis dar svyruoja, o rytai ir vakarai gali būti vėsūs – tokiomis sąlygomis žieminės padangos vis dar atlieka savo funkciją.
Ką sako taisyklės: dygliuotos ir nedygliuotos – skirtingi terminai
Pagal Kelių eismo taisykles (KET) dygliuotas padangas Lietuvoje leidžiama naudoti tik iki balandžio 10 dienos. Po šios datos važiuoti su dygliuotomis padangomis draudžiama, nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Tačiau nedygliuotoms žieminėms padangoms jokio galutinio termino nėra. Teisiškai su jomis galima važiuoti ir vasarą. Kitas klausimas – ar tai saugu ir ar tai naudinga pačioms padangoms.
+7 °C – temperatūra, nuo kurios žieminės padangos ima prarasti efektyvumą
Automobilių ekspertai vieningai nurodo tą patį orientyrą: kai oro temperatūra stabiliai viršija +7 °C, žieminės padangos pradeda prarasti savo eksploatacines savybes. Jų gumos mišinys, sukurtas dirbti šaltyje, tampa per minkštas – suprastėja sukibimas su sausa kelio danga, ilgėja stabdymo kelias.
Tačiau trumpalaikiai šiltesni periodai dar nereiškia, kad laikas skubėti. Jei savaitės prognozė rodo svyravimus tarp +3 ir +10 °C – žieminės padangos vis dar tinkamos. Sprendimą verta priimti, kai šiluma nusistovi bent savaitei.
Taip pat svarbu įvertinti vairavimo laiką. Kas kasdien keliauja anksti ryte ar vėlai vakare, žino – kelio danga tuo metu gali būti gerokai vėsesnė nei dienos temperatūra rodo. Tokiomis sąlygomis žieminės padangos vis dar turi pranašumą.
Universalios padangos – kompromisas, bet ne visada geras
Universalios (keturių sezonų) padangos Lietuvoje tampa vis populiaresnės – nenorint du kartus per metus stovėti eilėse, tai atrodo patrauklus sprendimas. Tačiau specialistai perspėja: universalios padangos yra kompromisas, kuris veikia ne visose situacijose.
Miesto vairuotojams, kurie neviršija 80 km/h ir važinėja nedideliais atstumais, universalios padangos gali būti pakankamas pasirinkimas. Tačiau intensyviai eksploatuojant automobilį greitkeliuose jos neprilygsta nei vasarinėms, nei žieminėms padangoms – nei saugumo, nei efektyvumo požiūriu. Be to, jos dėvisi greičiau nei specializuotos sezoninės padangos.
Žieminės padangos vasarą: nedraudžiama, bet rizikinga
Nors formaliai važiuoti su nedygliuotomis žieminėmis padangomis vasarą galima, ilgainiui tai tampa saugumo problema. Esant aukštesnei temperatūrai ir įkaitusiam asfaltui, žieminė guma tampa per minkšta – sukibimas paradoksaliai suprastėja, nes padanga tiesiog „plaukia” ant karšto kelio.
Kita problema – vandens pašalinimas. Žieminės padangos protektorius suprojektuotas sniegui ir šlamui, ne vasaros liūtims. Važiuojant šlapia kelio danga didesniu greičiu padidėja akvaplanavimo rizika – automobilis gali tapti nevaldomas.
Praktinė pusė irgi svarbi: žieminės padangos, eksploatuojamos šiltuoju sezonu, greičiau dėvisi ir kelia didesnį triukšmą. Tai reiškia, kad taupydami padangų keitimui, iš tikrųjų trumpinate jų tarnavimo laiką.
Prieš montuodami vasarines – patikrinkite jų būklę
Padangų pakeitimas pats savaime negarantuoja saugumo. Prieš montuojant vasarines padangas, kurios stovėjo garaže nuo rudens, verta patikrinti kelis dalykus: protektoriaus gylį (minimalus leidžiamas – 1,6 mm, tačiau saugiam važiavimui rekomenduojama ne mažiau kaip 3 mm), ar nėra mechaninių pažeidimų, ar guma nesukietėjusi ir nedeformuota, ir ar padangose palaikomas tinkamas oro slėgis.
Netinkamas slėgis – viena dažniausiai ignoruojamų smulkmenų. Per mažas slėgis didina degalų sąnaudas ir pablogina automobilio valdymą. Per didelis – sutrumpina stabdymo kelią ir padidina padangos nusidėvėjimą centre. Patikrinti slėgį galima bet kurioje degalinėje – tai užtrunka vos kelias minutes.
Kur dėti senas padangas
Jei padangos jau nusidėvėjusios ir keisti jų neplanuojate – jų negalima nei kaupti, nei išmesti su buitinėmis atliekomis. Pagal galiojančias taisykles senas padangas galima nemokamai priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse arba atiduoti pardavėjui perkant naujas. Daugelyje Lietuvos miestų tam skirtos specialios aikštelės, kurių sąrašą galima rasti savivaldybių tinklalapiuose.
