Grįžote iš padangų serviso. Ratai pakeisti, automobilis nuvažiuotas, čekis sumokėtas. Atrodo — viskas atlikta. Tačiau yra vienas žingsnis, kurį daugelis vairuotojų praleidžia — ir kurį prasminga atlikti po pirmų 50–100 kilometrų. Ne dėl to, kad servisas suklydo. O dėl to, kaip elgiasi pats metalas.
Kodėl varžtai gali atsilaisvinti net po teisingai atlikto darbo
Keičiant ratus, ratlankio ir rato stebulės metalas susispaudžia tik apytikriai. Per pirmuosius nuvažiuotus kilometrus medžiaga galutinai „atsisėda” — šis fizikinis procesas yra normalus ir neišvengiamas. Rezultatas: varžtai, kurie servise buvo priveržti teisingai, po kelių dešimčių kilometrų gali būti šiek tiek atsilaisvinę.
Jei to niekas nepatikrina — pradedama jausti vibracija važiuojant 90–110 km/val. greičiu. Ji gali virsti stuksenimis. Kraštutiniame atveju — ratas atsilaisvina visu greičiu. Tokiais atvejais servisas paprastai dirbo teisingai. Bet to nepakanka.
Kas svarbu žinoti apie patį priveržimą
Ratų varžtai netepami — tai svarbu atsiminti, jei patys keičiate ratus. Tepalai pakeičia trinties koeficientą sriegiuose, todėl toks pat rakto posūkis varžtą įsuka giliau ir stipriau nei turėtų. Tai gali ištemti varžtą arba sugadinti sriegį rato stebulėje — tai ne pigus remontas. Varžtai montuojami sausai, nebent automobilio gamintojas aiškiai nurodo kitaip.
Kita dažna problema Lietuvos servisuose — pneumatinis pistoletas be galutinio dinamometrinio patikrinimo. Motointegrator.lt atstovas I. Klimaika yra atkreipęs dėmesį: „Ratai gali būti netinkamai priveržti pneumatiniu pistoletu, taip veržiant galima lengvai perveržti varžtus, sugadinti sriegį tiek rato stebulėje, tiek sriegius ant pačių varžtų.” Perveržti varžtai — taip pat problema: vėliau jų neįmanoma atsukti kelyje, jei prireikia.
Teisingas sukimo momentas lengviesiems automobiliams — paprastai nuo 100 iki 140 Nm. Tikslią vertę rasite automobilio instrukcijoje. Dinamometrinis raktas, pasiekęs nustatytą momentą, duoda aiškų klik — tai signalas sustoti. Toliau veržti negalima.
Aliuminio ir plieninių ratlankių skirtumas
Dar viena detalė, kurios neretai nepaisoma: aliuminio ratlankiai tvirtinimo vietoje yra storesni nei plieniniai. Todėl jiems reikia ilgesnių varžtų. Per trumpi varžtai aliuminio ratlankiuose gali išlūžti. Per ilgi — gali liesti stabdžio diską arba pakabos elementus. Keičiant ratlankius iš plieninių į aliuminio ar atvirkščiai — visada patikrinkite, ar varžtai tinka konkrečiam ratlankiui.
Be ilgio svarbus ir varžto atraminio paviršiaus forma: ji gali būti kūginė, sferinė arba plokščia — ir privalo tiksliai atitikti ratlankio lizdą. Netinkama forma reiškia netolygų apkrovos pasiskirstymą ir greičiau atsilaisvinančius varžtus.
Kaip teisingai priveržti ir kada patikrinti
Varžtai visada priveržiami kryžmiškai — ne iš eilės ratu. Tai užtikrina, kad ratlankis tolygiai prisiglaustų prie stebulės per visą apskritimą. Tvarka: pirmiausia visi varžtai priveržiami ranka, tik po to dinamometriniu raktu iki reikiamo momento.
Po to — nuvažiuojate 50–100 km ir patikrinate kiekvieną varžtą iš naujo. Tai vienintelis būdas įsitikinti, kad medžiagos atsėdimas neatlaisvino jungties. Jei neturite dinamometrinio rakto — paklauskite serviso, ar galite grįžti po pirmų 100 km patikrinimui. Dauguma servisų tai atlieka nemokamai arba itin simboline kaina — nes tai ir jų reputacijos klausimas.
Balandžio mėnuo Lietuvoje — vasarinių padangų keitimo pikas. Eilės servise ilgos, darbas greitas. Tai kaip tik ta situacija, kai kontrolinis patikrinimas po 50 km yra ne paranoja, o paprasta atsargumo priemonė.
