Čiaudėjimo priepuolis prie vairo priverčia užsimerkti bent sekundei. Važiuojant 50 km/h greičiu tai reiškia 14 metrų „aklą skrydį” — atstumą, per kurį gali nutikti bet kas. DEKRA eismo medicinos ekspertai perspėja: šienligė ir kitos žiedadulkių alergijos gali paveikti vairavimo gebėjimus taip pat stipriai kaip nuovargis.
O vaistai nuo alergijos situacijos nebūtinai pagerina — kai kurie iš jų reakciją sulėtina dar labiau.
Kaip alergija veikia vairavimą
Ašarojančios akys, užsikimšęs nosis, staigūs čiauduliai — tai ne tik diskomfortas, bet ir tiesioginė grėsmė eismo saugumui. Kiekvienas čiaudėjimas priverčia užsimerkti, o jei priepuolis pasikartoja kelis kartus iš eilės — vairuotojas kurį laiką tiesiog nemato kelio.
Tačiau simptomai tuo nesibaigia. Alerginės reakcijos dažnai lydi nuovargis, išsekimas ir sunkumas susikaupti. Pasak DEKRA eismo mediko dr. Almut Schönermarck, pasekmės panašios į gerai žinomus nuovargio prie vairo pavojus: pailgėja reakcijos laikas, sumažėja dėmesingumas, padidėja klaidų tikimybė.
Pavasarį situacija ypač sudėtinga kasdien važinėjantiems į darbą — alergijos simptomai stipriausi būtent ryte ir vakare, kai eismo srautas didžiausias.
Vaistai nuo alergijos — atskira rizika
Daugelis iš mūsų tą darė — pajutę pirmuosius žiedadulkių simptomus, griebėmės antihistaminių vaistų ir sėdome prie vairo. Tačiau DEKRA ekspertai perspėja: vaistai nuo alergijos gali būti atskiras rizikos veiksnys.
Senesnės kartos antihistaminiai preparatai sukelia mieguistumą ir reikšmingai sulėtina reakciją. Tačiau net šiuolaikiniai vaistai kiekvienam žmogui veikia skirtingai. Ypač pavojingas laikotarpis — kai tik pradedate vartoti naujus vaistus arba keičiate dozuotę. Tuo metu organizmo reakcija dar nenuspėjama.
DEKRA rekomenduoja pirmą kartą vartoti vaistus vakare prieš miegą — taip galima įvertinti jų poveikį, nesėdant prie vairo.
Kai keli faktoriai susideda — pavojus didžiausias
Ypač pavojinga, kai vienu metu susiduria keli veiksniai: aukšta žiedadulkių koncentracija, ilga kelionė, nuovargis ir vaistų poveikis. Kiekvienas iš šių faktorių atskirai jau mažina vairavimo gebėjimus, o kartu jie sustiprina vienas kitą.
DEKRA eismo medicinos ekspertė tai apibendrina aiškiai: „Vairuotojas, kenčiantis nuo stiprių alergijos simptomų arba vartojantis raminamąjį poveikį turinčius vaistus, gali būti toks pat pavojingas kaip pervargęs vairuotojas.”
Ką daryti: praktiniai patarimai alergiškiems vairuotojams
DEKRA rekomenduoja keletą paprastų priemonių, galinčių pagerinti eismo saugumą žiedadulkių sezono metu. Pirma — reguliariai keiskite salono ir žiedadulkių filtrus. Užsikimšęs filtras praleidžia alergenus tiesiai į saloną.
Kai žiedadulkių koncentracija aukšta, laikykite langus uždarytus ir naudokite ventiliaciją. Akiniai nuo saulės gali sumažinti akių dirginimą. O jei jaučiate stiprių čiaudulių priepuolius — geriau sustokite ir palaukite, nei tęskite kelionę.
Prieš ilgesnę kelionę verta patikrinti esamą žiedadulkių prognozę — Lietuvoje tai galima padaryti meteorologijos tarnybos ar specializuotų programėlių pagalba. Taip pat padeda paprasti buitiniai veiksmai: drabužių iškratymas ir plaukų plovimas prieš miegą sumažina alergenų kiekį, kuris kitaip persikelia ant automobilio sėdynių.
Klimato kaita — problema tik didės
Šienligė tampa vis plačiau paplitusia problema, ir klimato kaita tai tik pagilina. Augalai žydi anksčiau ir ilgiau, gamina daugiau žiedadulkių, kurios dažnai yra agresyvesnės nei anksčiau.
Pasak DEKRA ekspertų, būtent todėl, kad žiedadulkių alergijos tokios paplitusios, per daug žmonių nevertina jų kaip rimtos grėsmės eismo saugumui. Sąmoningas pasiruošimas žiedadulkių sezonui ir atsakingas simptomų bei vaistų valdymas — tai ne prabanga, o būtinybė kiekvienam alergiškam vairuotojui.
