Atėjo žema temperatūra, todėl mėgstame automobilyje įjungti šildymą. Deja, kaip vasarą pastebime, kad oro kondicionierius vėsina ne taip, kaip norėtume, taip ir rudenį galime pastebėti, kad kažkas negerai su šildymu. Tačiau, nors oro kondicionieriaus gedimas paprastai yra paties kondicionieriaus problema, šildymo problemos gali pranašauti didesnę problemą.
Kad geriau suprastumėte, kodėl neveikia jūsų automobilio šildymas, ir pradėtumėte ieškoti priežasčių, pirmiausia turite suprasti, kaip apskritai veikia šildymas.
Automobilio salono šildymo sistema glaudžiai susijusi su variklio aušinimo sistema, nes šilumą, kurią jaučiame viduje, skleidžia variklis, kuris net žiemą pasiekia aukštą temperatūrą. Grubiai tariant, ji veikia taip, kad aušinimo sistemos skysčio kontūras yra padalytas į dvi dalis, o termostatas jas atskiria. Kai skysčio temperatūra yra palyginti žema, jis cirkuliuoja mažajame kontūre, o kai pasiekia aukštą temperatūrą, termostatas atsidaro ir skystis patenka į didįjį kontūrą. Didžiajame kontūre jau yra radiatorius, kurio užduotis – aušinti skystį.
Dėl mažos grandinės konstrukcijos skystis teka tik per variklį ir šildytuvą, kuris yra nedidelis „radiatorius“, per kurį ventiliatorius nukreipia oro srautą į salono vėdinimo sistemą. Šildytuvas prijungtas prie aušinimo sistemos mažojo kontūro, todėl skystis teka per jį dar prieš pasiekdamas didįjį kontūrą, taigi ir variklio radiatorių. Todėl salone gana greitai pajuntame šiltą orą, dar prieš varikliui pasiekiant optimalią temperatūrą.
Taigi – šildytuvas yra aušinimo sistemos mažojo kontūro aušintuvas, nes iš jo pirmiausia paimama šiluma. Variklio radiatorius yra bendro, t. y. didelio aušinimo kontūro dalis. Čia verta pažymėti, kad į didįjį kontūrą įeina ir mažasis kontūras – jie nėra visiškai atskiri kontūrai.
Pagrindinė problema – skystis
Šilumos šaltinis salone yra aušinimo skystis, todėl akivaizdu, kad šildymo trūkumo priežasties pirmiausia reikėtų ieškoti aušinimo skystyje. Triviali, tačiau dažniausia priežastis – per mažas aušinimo skysčio kiekis ir dėl to išvėdinta aušinimo sistema. Šildytuvas neretai yra labai svarbi aušinimo sistemos sudedamoji dalis, todėl net ir nedidelis oro pakilimas gali lemti, kad per šildytuvą tekės nepakankamai skysčio. Taigi vėdinimo sistema turi nepakankamą šilumos šaltinį.
Antroji priežastis gali būti netinkamai veikiantis (ypač elektroniniu būdu valdomas) arba sugedęs termostatas. Pavyzdžiui, jis gali atsidaryti, kai temperatūra yra per žema. Dėl to skystis patenka į radiatorių ir greitai atvėsta. Taip pat gali būti, kad atvėsęs termostatas vėl uždaro didžiąją grandinę, tačiau skystis sušyla ir vėl per greitai patenka į radiatorių.
To požymis gali būti toks, kad iš ventiliacijos angų kurį laiką išeis tik šiltas oras, tada pradės tekėti šaltas oras, po kurio laiko vėl šiltas oras ir t. t. Esant sugedusiam termostatui, kuris lieka atidarytoje padėtyje ir neužsidaro, labiau tikėtina, kad skystis arba ilgai šils, arba net visai nešils.
Jei važiuojate palyginti nedidelį atstumą, tai galite pajusti kaip šildymo trūkumą, nors iš tikrųjų visa šildymo sistema veikia visu pajėgumu. Tiesiog žiemą varikliui, ypač dyzeliniam, reikia daug daugiau laiko, kad pašildytų skystį, kuris cirkuliuoja tik dideliame kontūre.
Rečiau pasitaikančios šildymo trūkumo priežastys
Kitos, rečiau pasitaikančios šildymo trūkumo priežastys – paties šildytuvo problemos. Tai pasitaiko senuose automobiliuose, kurių rida labai didelė, automobiliuose, patyrusiuose avariją, arba automobiliuose, kurie buvo neseniai suremontuoti. Gali būti, kad mechanikas, remontuodamas kitą komponentą, nesąmoningai sugadino šildytuvą. Tačiau daugeliu atvejų gedimas atsiranda dėl skysčio trūkumo, todėl vėl grįžtame į pradinį tašką.
Tačiau senesniuose automobiliuose šildytuvas gali užsikimšti (blogas skysčio tekėjimas, pvz., dėl vidinių nuosėdų). Taip pat gali užsikimšti šildytuvo valdymo vožtuvas. Automobiliuose su automatiniu oro kondicionieriumi taip pat gali kilti problemų su temperatūros jutikliais arba net su oro kondicionieriaus skydeliu. Tačiau tai labiau elektronikos technikų, o ne mechanikų reikalas.
