Iki namų liko keli kilometrai, todėl prietaisų skydelyje pasirodęs perspėjimas atrodo kaip problema, kuri gali palaukti. Būtent toks sprendimas variklio perkaitimo atveju gali tapti vienu brangiausių, kokius vairuotojas priima.
„Auto Świat“ aprašytas atvejis primena labai paprastą taisyklę: raudonas aušinimo skysčio temperatūros perspėjimas nėra priminimas užsirašyti į servisą kitai savaitei. Tai signalas, kad reikia kuo greičiau saugiai nutraukti kelionę ir išsiaiškinti problemos priežastį.
Kodėl perkaitimas toks pavojingas?
Vidaus degimo variklyje degimo metu susidaro labai daug šilumos. Aušinimo sistema ją kontroliuoja cirkuliuodama aušinimo skystį per variklį ir radiatorių. Normaliai veikiančiame automobilyje temperatūra palaikoma gana siaurame darbiniame diapazone.
Sutrikus cirkuliacijai arba praradus aušinimo skystį temperatūra gali sparčiai kilti. Priežasčių yra daug: nesandari žarna ar radiatorius, sugedęs termostatas, vandens siurblys, radiatoriaus ventiliatorius, pažeistas išsiplėtimo bakelis ar kitas sistemos elementas.
Problema ta, kad perkaitimas gali sukelti jau nebe aušinimo sistemos, o paties variklio pažeidimus. Didelė temperatūra gali deformuoti cilindrų galvutę, sugadinti jos tarpinę ir sukelti kitų rimtų gedimų. Tuomet palyginti paprastas aušinimo sistemos remontas virsta gerokai didesne sąskaita.
Raudona lemputė nėra tas pats, kas geltonas perspėjimas
Automobilių gamintojų naudojami simboliai skiriasi, todėl visada verta perskaityti konkretaus modelio naudojimo instrukciją. Tačiau bendra logika dažniausiai panaši: geltonos ar oranžinės spalvos perspėjimai dažnai informuoja apie problemą, kurią reikia patikrinti, o raudoni signalai gali reikšti būtinybę nedelsiant reaguoti.
Jeigu matote raudoną aušinimo skysčio temperatūros simbolį arba temperatūros rodyklė pasiekia pavojingą zoną, saugiausia ieškoti vietos sustoti. Jeigu iš po kapoto jau veržiasi garai, situacija yra dar aiškesnė.
Ką daryti pastebėjus perkaitimą?
Pirmiausia ramiai ir saugiai pasitraukite iš eismo. Įjunkite avarinę signalizaciją, jeigu jos reikia pagal situaciją, ir sustokite vietoje, kur automobilis nekels pavojaus jums bei kitiems eismo dalyviams.
Išjunkite variklį. Toliau svarbiausia nedaryti vienos pavojingos klaidos – neskubėti atsukti karštos aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelio ar radiatoriaus dangtelio.
Įkaitusioje sistemoje gali būti slėgis, o aušinimo skysčio temperatūra gali būti labai aukšta. Staiga atsukus dangtelį karštas skystis ar garai gali išsiveržti ir stipriai nudeginti.
Leiskite automobiliui atvėsti
Varikliui reikia laiko atvėsti. Tik tada, laikantis automobilio gamintojo instrukcijos, galima vizualiai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir ieškoti akivaizdžių nuotėkio požymių.
Jeigu po automobiliu matyti didelė skysčio bala, žarna akivaizdžiai pažeista arba išsiplėtimo bakelis tuščias, tęsti kelionę gali būti pavojinga varikliui. Tokiu atveju saugiausias sprendimas dažnai yra techninė pagalba ar automobilio transportavimas į servisą.
Ar galima tiesiog įpilti vandens?
Avarinėmis aplinkybėmis kai kuriuose automobiliuose ir tik visiškai atvėsus sistemai vanduo gali būti naudojamas kaip laikina priemonė, tačiau tai nėra universalus patarimas. Reikia vadovautis konkretaus automobilio gamintojo instrukcija.
Aušinimo skystis turi savybių, kurių paprastas vanduo neturi: jis apsaugo sistemą nuo užšalimo, korozijos ir padeda užtikrinti tinkamas darbo sąlygas įvairioje temperatūroje. Lietuvos klimato sąlygomis palikti sistemą pripildytą vien vandeniu ypač pavojinga artėjant šalčiams.
Kodėl „dar tik penkios minutės“ yra blogas argumentas?
Vairuotojas negali žinoti, kaip greitai progresuoja gedimas. Jei temperatūra pakilo dėl nedidelio nuotėkio, po kelių minučių sistemoje skysčio gali būti gerokai mažiau. Jei neveikia vandens siurblys, cirkuliacija apskritai gali būti sutrikusi. Jei neatsidaro termostatas, šiluma gali nepasiekti radiatoriaus taip, kaip turėtų.
Todėl likęs atstumas iki namų nėra tinkamas kriterijus sprendžiant, ar galima tęsti kelionę. Daug svarbiau tai, ką rodo automobilio perspėjimo sistemos.
Kaip sumažinti perkaitimo riziką?
Periodiškai, kai variklis šaltas, verta patikrinti aušinimo skysčio lygį pagal gamintojo instrukciją. Jeigu jo nuolat mažėja, vien papildyti nepakanka – reikia rasti priežastį.
Taip pat nereikėtų ignoruoti salstelėjusio kvapo, neįprastų balų po automobiliu, dažnai įsijungiančio radiatoriaus ventiliatoriaus, svyruojančios temperatūros ar prastai veikiančio salono šildymo. Kai kurie iš šių simptomų gali turėti ir kitų priežasčių, tačiau juos verta patikrinti.
Svarbiausia taisyklė paprasta: raudonas temperatūros perspėjimas nėra skirtas vairuotojui gąsdinti. Jis atsiranda tam, kad brangus gedimas būtų sustabdytas dar prieš tampant katastrofišku. Kartais pigiausias sprendimas yra tiesiog sustoti laiku.
