Nuo rugsėjo 4 d. Lenkijoje pirmą kartą teises gavę vairuotojai pateks į naują, griežtesnį bandomąjį laikotarpį. Lietuvos vairuotojui ši naujiena skamba pažįstamai – panašią sistemą čia turime jau seniai. Bet ar tikrai abi sistemos vienodos? Palyginimas atskleidžia įdomių skirtumų.
Kas keičiasi Lenkijoje
Naujasis bandomasis laikotarpis truks dvejus metus, o 17 metų amžiaus vairuotojams gali būti pratęstas iki trejų metų arba iki 20-ojo gimtadienio. Šiuo laikotarpiu galios kelios griežtos taisyklės: nulinė alkoholio (ar panašiai veikiančių medžiagų) tolerancija, o surinkus daugiau nei 12 baudos taškų per vieną pažeidimą – privalomas praktinis eismo pavojų suvokimo mokymas. Du pažeidimai per bandomąjį laikotarpį jį automatiškai pratęs dar dvejais metais.
12 taškų surinkti nesunku – užtenka vieno rimto pažeidimo: drastiškai viršyti greitį, neduoti kelio pėsčiajam, suklysti prie geležinkelio pervažos ar įvažiuoti į sankryžą degant raudonam signalui. Vienos valandos trukmės privalomas mokymas kainuos 500 zlotų – tai maždaug 117 eurų už valandą, palyginimui, penkis kartus mažiau nei kursas dėl vairavimo išgėrus, bet vis tiek nemaža suma už trumpą užsiėmimą.
Kaip tai atrodo Lietuvoje
Lietuvoje pradedančiojo vairuotojo statusas taip pat trunka dvejus metus nuo pažymėjimo išdavimo, o pats pažymėjimas dabar galioja trejus metus – papildomi metai skirti tam, kad vairuotojui netektų skubėti su dokumento keitimu. Per šį laikotarpį automobilio gale privaloma turėti žalią klevo lapo ženklą, o alkoholio tolerancija – lygiai tokia pati kaip Lenkijoje planuojama nustatyti: 0,00 promilės. Pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį, pradedančiajam vairuotojui nustatytas neblaivumas nuo 0,01 iki 0,40 promilės užtraukia baudą nuo 230 iki 300 eurų – tai jau griežčiau nei įprastam vairuotojui, kuriam iki 0,4 promilės administracinė atsakomybė apskritai netaikoma.
Panašiai veikia ir papildomų mokymų mechanizmas. Padaręs vieną iš devynių konkrečiai numatytų KET pažeidimų – tarp jų pirmenybės pėstiesiems nesuteikimą, pavojingą lenkimą, šviesoforo signalų nepaisymą ar mobiliojo telefono naudojimą vairuojant – pradedantysis vairuotojas per metus privalo baigti papildomą mokymą. To nepadaręs, praranda teisę vairuoti ir turi iš naujo laikyti vairavimo egzaminus.
Kur skiriasi Lietuvos ir Lenkijos modeliai
Ar tai reiškia, kad abi sistemos identiškos? Ne visai. Lenkijos modelis grįstas konkrečiu, skaitiniu baudos taškų slenksčiu (12 taškų) su fiksuota kaina už mokymą, o Lietuvoje sprendžiama pagal iš anksto apibrėžtą pažeidimų sąrašą, nepriklausomai nuo taškų skaičiaus. Lenkijoje du pažeidimai bandomuoju laikotarpiu automatiškai prailgina jį dvejais metais – Lietuvos sistemoje tiesioginio bandomojo laikotarpio pratęsimo mechanizmo už pažeidimų skaičių nėra, tačiau prarasta teisė vairuoti reiškia, kad reikia iš naujo pradėti visą procesą.
Verta paminėti ir platesnį kontekstą – panašus, mažiausiai dvejų metų bandomasis laikotarpis su griežtesnėmis taisyklėmis visiems naujai teises gaunantiems vairuotojams numatytas ir būsimoje ES vairuotojo pažymėjimų direktyvoje, kurios nuostatos turėtų įsigalioti 2028 m. Vadinasi, Lenkijos ir Lietuvos sistemos ilgainiui dar labiau suvienodės.
Kodėl tokios taisyklės apskritai atsiranda
Skaičiai paaiškina, kodėl į jaunus vairuotojus žiūrima taip atidžiai. Lenkijoje 2025 m. vairuotojai nuo 18 iki 24 metų sukėlė 15,3 % visų eismo įvykių, o tokiuose įvykiuose žuvo net 20,7 % visų žuvusiųjų – neproporcingai didelė dalis, palyginti su šios amžiaus grupės dalimi tarp visų vairuotojų. Redakcijos vertinimu, būtent šis statistinis disbalansas – o ne noras apsunkinti jauniems žmonėms gyvenimą – yra pagrindinis argumentas, kodėl panašios taisyklės vienu ar kitu pavidalu įsitvirtina visoje Europoje.
Ką verta atsiminti
Lietuvos pradedantiesiems vairuotojams naujiena iš Lenkijos nereiškia jokių tiesioginių pasekmių – čia sistema jau veikia. Tačiau tiems, kas planuoja ilgesnį laiką praleisti ar vairuoti Lenkijoje su ten išduotu pažymėjimu, verta žinoti: nuo rugsėjo 4 d. taisyklės ten taps ne švelnesnės, o griežtesnės.
