ES svarsto įvesti tai, ką Lietuva jau įgyvendino prieš dvejus metus. Kol Briuselyje diskutuojama, ar vyresni nei 65 metų vairuotojai turėtų dažniau tikrintis sveikatą, Lietuvoje ši tvarka jau seniai veikia praktiškai – su automatiniu pažymėjimo galiojimo sustabdymu tiems, kas nepasitikrino laiku.
Ką iš tikrųjų nusprendė ES
Pradiniai Europos Komisijos pasiūlymai numatė privalomus medicininius patikrinimus kas penkerius metus vyresniems vairuotojams, o neigiama gydytojo išvada reikštų automatišką teisių praradimą. Galutinė Europos Parlamento pozicija gerokai švelnesnė. Kaip paaiškino Europos Parlamento spaudos tarnybos atstovė Dorota Kolińska, naujos taisyklės amžiaus ribą, nuo kurios valstybės narės gali (bet neprivalo) trumpinti pažymėjimo galiojimą ir taikyti dažnesnius patikrinimus, pakėlė nuo 50 iki 65 metų. Bendro privalomo amžiaus visoms šalims nebus – kiekviena valstybė narė pati spręs, ar ir nuo kada senjorai turės dažniau atsinaujinti savo teises.
Pažymėjimo galiojimo terminas taip pat keičiasi: standartiškai jis sieks 15 metų, arba 10 metų, jei dokumentas naudojamas ir kaip asmens tapatybės dokumentas. Sunkiasvorėms ir autobusams terminas – 5 metai. Prieš pirmą kartą gaunant pažymėjimą arba jį atnaujinant, vairuotojas turės patvirtinti, kad jo sveikatos būklė leidžia saugiai vairuoti – bus vertinama, be kita ko, rega ir kraujotakos sistema. Kiekviena šalis pati spręs, ar tai reikš privalomą vizitą pas gydytoją, ar užteks internetu užpildomos savęs įsivertinimo anketos.
Kaip ši tvarka jau veikia Lietuvoje
Bet ar tai reiškia, kad Lietuvai reikės kurti sistemą nuo nulio? Ne. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje vairuotojo pažymėjimo galiojimas jau susietas su medicininės pažymos galiojimu – nepasitikrinę sveikatos nustatytu periodiškumu vairuotojai automatiškai netenka teisės dalyvauti eisme, o „Regitra” pažymėjimo galiojimą sustabdo be papildomo įspėjimo. Konkreti tvarka: iki 65 metų amžiaus 1 grupės (A, A1, A2, B, B1, BE ir kt.) vairuotojų medicininė pažyma galioja iki 10 metų, nuo 66 iki 79 metų sveikatą reikia tikrintis kas 5 metus, o nuo 80 metų – kas 2 metus. Profesionalūs C ir D kategorijų vairuotojai sveikatą tikrina kas 2 metus, o nuo 80 metų – kasmet.
Kitaip tariant, tai, dėl ko ES dabar tik derasi kaip dėl pasirenkamos galimybės, Lietuvoje jau yra privaloma, veikianti sistema su realiomis pasekmėmis – „Regitros” duomenimis, vien 2025 m. sausio mėnesį daugiau kaip 319 tūkst. vairuotojų (kas penktas šalies vairuotojas) turėjo pasitikrinti sveikatą, kad pažymėjimas neprarastų galiojimo.
Kodėl amžius vis dėlto svarbus
Transporto psichologė ir traumatologė dr. Ewa Odachowska-Rogalska pažymi, kad tikslaus amžiaus, nuo kurio reikėtų nustoti vairuoti, nėra, tačiau daugumos žmonių psichofizinė būklė su amžiumi natūraliai prastėja. Didžiausi reakcijos laiko pokyčiai pastebimi tarp 50 ir 60 metų bei po 65-erių, o vyresni nei 75 metų vairuotojai gali reaguoti net dvigubai lėčiau nei jaunesni. Ekspertės teigimu, didžiausios problemos kyla sankryžose, kur senjorams situacijos įvertinimui ir sprendimui dėl pirmumo reikia vidutiniškai apie 50 proc. daugiau laiko.
Lenkijos policijos duomenys tai iš dalies patvirtina: 2025 m. vyresni nei 60 metų vairuotojai sukėlė 3866 eismo įvykius, kuriuose žuvo 339, o 4327 buvo sužeisti – tai trečia vieta pagal sukeltų avarijų skaičių tarp amžiaus grupių, lenkiant tik 25–39 ir 40–59 metų vairuotojus, bet aplenkiant jauniausią, 18–24 metų grupę.
Ką tai reiškia praktiškai
Sunku nepastebėti, kad Lietuva šiuo klausimu jau ne besivejanti, o pirmaujanti šalis – ES diskusija tik patvirtina kryptį, kurią Lietuva pasirinko anksčiau. Vairuotojams, artėjantiems prie 66 arba 80 metų ribos, praktinis patarimas nesikeičia: verta iš anksto pasitikrinti savo medicininės pažymos galiojimo datą per „esveikata.lt” arba tiesiogiai „Regitroje” – pažymėjimo galiojimo sustabdymas įvyksta automatiškai, be papildomo priminimo laišku ar SMS žinute paskutinę minutę.
