Trys pažeidimai – ir teisių nebėra, reikia iš naujo laikyti egzaminą. Būtent taip nuo rugsėjo 3 d. Lenkijoje veikia naujas pradedančiųjų vairuotojų reglamentas. Sistema griežta, bet nuosekli – ir verta pažiūrėti, kuo ji skiriasi nuo to, kas galioja Lietuvoje.
Kas keičiasi Lenkijoje nuo rugsėjo 3 d.
Lenkijos policijos ir Teisingumo ministerijos duomenimis, visiems, nuo šiandien išlaikiusiems B kategorijos egzaminą, taikomas dvejų metų bandomasis laikotarpis. Tiems, kas teises įgijo būdami 17 metų (tokia galimybė Lenkijoje atsirado 2026 m. kovo 3 d.), laikotarpis pratęsiamas iki trejų metų arba kol sukaks 20-ies.
Šiuo laikotarpiu galioja absoliuti 0,0 alkoholio tolerancija – tas pats reikalavimas taikomas ir medžiagoms, veikiančioms panašiai kaip alkoholis. Viršijus 12 baudos taškų ribą, seniūnas (starosta) pradedantįjį vairuotoją nukreipia į privalomą mokymo-švietimo kursą, kurį organizuoja vairavimo technikos tobulinimo centras. Kursą reikia baigti per 12 mėnesių nuo pažeidimo, o jo kaina – ne daugiau kaip 500 zlotų (apie 115 eurų).
Jei elektroninis pažymėjimas nebuvo išduotas iš karto, bandomojo laikotarpio pradžia skaičiuojama nuo sėkmingo valstybinio egzamino dienos – ne nuo fizinės kortelės atsiėmimo. Tai svarbi detalė tiems, kas egzaminą laiko keliomis dienomis anksčiau, nei atsiima dokumentą.
Trys pažeidimai – ir teisių nebėra
Griežčiausia naujovė – konkretus trylikos pažeidimų sąrašas, kurio metu surinkus tris iš jų (arba padarius nusikaltimą eismo saugumui), pradedantysis vairuotojas praranda teises ir turi iš naujo laikyti egzaminą. Tarp šių pažeidimų:
- greičio viršijimas daugiau nei 30 km/h;
- lenkimas draudžiamoje vietoje arba per pėsčiųjų perėją;
- nepirmenybės suteikimas pėstiesiems;
- eismo įvykio (kolizijos) sukėlimas;
- važiavimas per raudoną šviesoforo signalą;
- eismo trukdymas ar važiavimas šaligatviu arba pėsčiųjų perėja.
Sunkesni nusižengimai – pasišalinimas iš įvykio vietos nesustabdžius transporto priemonės kontrolei, eismo įvykio sukėlimas su sužalojimais ar vairavimas neblaiviam – teises panaikina iš karto, be jokio „trijų kartų” skaičiavimo. Papildomai toliau galioja bendra 20 baudos taškų riba per pirmuosius metus nuo pažymėjimo išdavimo. Sudėjus abu mechanizmus – konkrečių pažeidimų sąrašą ir bendrą taškų ribą – pradedančiajam vairuotojui Lenkijoje realiai lieka mažai erdvės klaidoms.
Greitesnis kelias į D kategoriją
Pakeitimai palietė ir sunkesnio transporto vairuotojus. D bei D+E kategorijų amžiaus riba sumažinta: 18 metų – jei vežama reguliariais Lenkijos vidaus maršrutais iki 50 km; 20 metų – jei vežama bet kuriuo Lenkijos vidaus maršrutu; 21 metai – be jokių apribojimų. Anksčiau šios kategorijos standartiškai buvo pasiekiamos vėliau.
O kaip yra Lietuvoje
Ar Lietuvos pradedantiesiems vairuotojams taikomos panašios taisyklės? Iš dalies taip, bet mechanizmas visiškai kitoks.
Lietuvoje pradedantiesiems vairuotojams (turintiems pažymėjimą trumpiau nei dvejus metus) taip pat galioja 0,0 promilių riba – lygiai taip pat griežta, kaip Lenkijoje. Toks vairuotojas privalo automobilyje turėti ir „klevo lapo“ ženklą, informuojantį kitus eismo dalyvius apie jo patirties stoką. Nustačius 0,01–0,40 promilės neblaivumą, pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį skiriama bauda nuo 230 iki 300 eurų.
Tačiau esminis skirtumas – Lietuva neturi baudos taškų sistemos, kokią naudoja Lenkija. Vietoje kaupiamų taškų, vedančių prie automatinio kurso ar teisių atėmimo, Lietuvoje kiekvienas pažeidimas vertinamas atskirai pagal ANK: konkreti bauda, o rimtesniais atvejais – tiesioginis teisių atėmimas. Pavyzdžiui, pradedantiesiems vairuotojams jau nuo 31 km/h viršijimo teisės atimamos 3–6 mėnesiams, nuo 41–50 km/h – 6–12 mėnesių, o virš 50 km/h – 12–18 mėnesių. Papildomas mokymas Lietuvoje taip pat privalomas, bet trigeris kitoks – jis taikomas pažeidus KET reikalavimus, susijusius su vairavimu esant neblaiviam (0,01–0,4 promilės), arba sukėlus eismo įvykį, per kurį nukentėjo kito eismo dalyvio sveikata.
Kitaip tariant, abi šalys siekia to paties – sudrausminti mažiausiai patyrusius vairuotojus, statistiškai keliančius didžiausią riziką. Tik Lenkija tai daro per kaupiamų taškų ir konkretaus pažeidimų sąrašo sistemą, o Lietuva – per tiesiogines, atskiras sankcijas be bendro „balanso“.
Ar viena sistema geresnė už kitą? Kiekviena turi savo logiką. Taškų sistema leidžia įvertinti bendrą vairuotojo elgesį per laiką – net smulkūs pažeidimai kaupiasi ir galiausiai sukelia pasekmes. Tiesioginių sankcijų sistema, kokia veikia Lietuvoje, paprastesnė administruoti, bet nebūtinai fiksuoja pavojingą tendenciją, jei kiekvienas atskiras pažeidimas savaime nėra pakankamai rimtas sankcijai. Lietuvoje panaši baudos balų sistema buvo rengiama dar prieš keletą metų, tačiau iki šiol liko tik projekto stadijoje.
Tiesioginio poveikio Lietuvai Lenkijos reforma neturi – vienos šalies pažymėjimo taisyklės kitoje šalyje automatiškai negalioja. Tačiau lietuviams, dažnai keliaujantiems per Lenkiją tranzitu į Vakarų Europą, verta žinoti: jei turite mažiau nei dvejų metų vairavimo stažą ir vairuojate Lenkijos keliais, vietinės, ne Lietuvos, taisyklės ten galioja jums lygiai taip pat griežtai, kaip ir vietiniams vairuotojams. Trys pažeidimai iš minėto sąrašo – ir jums, kaip ir vietiniam pradedančiajam, tektų kreiptis dėl naujo egzamino, o pažymėjimo grąžinimas Lietuvoje jau priklausytų nuo abipusio ES šalių pripažinimo tvarkos.
