Greičio ribojimas pagal amžių — tai klausimas, kuris Europoje vis dažniau pasirodo politikų darbotvarkėse. Didžiojoje Britanijoje 38 proc. apklaustų gyventojų mano, kad vyresniems nei 80 metų apskritai neturėtų būti leidžiama vairuoti. Italija jau apribojo tam tikrų kategorijų vairuotojus nuo 68 metų. O Lietuva? Atskiros greičio ribos pagal amžių čia nėra. Bet tai nereiškia, kad sistema vyresnių vairuotojų nekontroliuoja.
Ką Lietuva daro — ir ko nedaro
Lietuva neturi atskiro greičio limito vyresniems vairuotojams. 70-metis greitkelyje gali važiuoti lygiai tuo pačiu leistinu greičiu kaip ir 35-metis. Tačiau nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo sistema, kuri kontroliuoja ne greitį, o vairavimo teisę kaip tokią.
Nuo šiol vairuotojo pažymėjimo galiojimas tiesiogiai susietas su medicinine sveikatos pažyma. Pažymai pasibaigus galiojimui — pažymėjimas automatiškai sustabdomas „Regitros” sistemoje. Fiziškai kortelė lieka rankose, tačiau policijos pareigūnai, sustabdę automobilį, mato realią būseną per elektroninę sistemą.
Kokia yra medicininių patikrinimų tvarka pagal amžių:
- Iki 65 metų (B kategorija) — sveikata tikrinama kartą per 10 metų
- Nuo 66 iki 79 metų — kartą per 5 metus
- Nuo 80 metų — kartą per 2 metus
Tai reiškia, kad kuo vyresnis vairuotojas, tuo dažniau sistema jį patikrina. Bet ne per greičio radarą — per gydytojų komisiją.
Ir čia slypi vienas praktiškai mažai žinomų faktų: medicininė komisija gali paskirti individualius vairavimo apribojimus. Tai gali būti draudimas vairuoti naktį, draudimas važiuoti greitkeliais — arba konkretus greičio limitas, mažesnis nei bendrasis. Tokie apribojimai įrašomi į pažymėjimą. Jei žmogus juos ignoruoja — tai jau pažeidimas, net jei bendrosios greičio taisyklės nepažeistos.
65 000 vairuotojų važiuoja su sustabdytais pažymėjimais
2026 m. pradžioje „Regitros” duomenimis, apie 65 000 Lietuvos vairuotojų turėjo sustabdytus pažymėjimus — jų sveikatos pažymos buvo pasibaigusios. Daugiausia tokių vairuotojų — 73–77 metų amžiaus grupėje.
Problema ta, kad daugelis jų net nežino, jog pažymėjimas nebegalioja. Ant kortelės nurodytas galiojimo laikotarpis nesikeičia — keičiasi tik duomenų bazės įrašas. Sustoti tokį vairuotoją gali tik policija, kuri realiu laiku tikrina sistemos būseną.
Vairavimas su sustabdytu pažymėjimu pagal ANK 417 str. gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų. Jei teisė sustabdyta oficialiai ir vairuotojas tai žino — bauda pagal ANK 424 str. yra gerokai didesnė. Ar to pakanka, kad žmonės prisimintų patikrinti sveikatos pažymos galiojimą? Skaičiai rodo, kad ne.
Statistika, kurios daugelis nesitiki
Pats įdomiausias šios temos aspektas — tai, ką sako duomenys apie vyresnių vairuotojų pavojingumą.
Remiantis Lietuvos draudimo bendrovių duomenimis, mažiausiai eismo įvykių Lietuvoje sukelia dvi grupės: 18–25 metų ir 66–86 metų vairuotojai. Daugiausia avarijų — 36–45 metų amžiaus grupėje. Tai tiesiogiai prieštarauja populiariam įsivaizdavimui apie pavojingus senius kelyje.
TKA duomenimis, vyresni nei 60 metų vairuotojai sukelia keturis kartus mažiau eismo įvykių nei 18–24 metų grupė, skaičiuojant 10 000 tos amžiaus grupės žmonių. Tačiau yra svarbi išlyga: vyresni nei 86 metų vairuotojai, nors ir sukelia mažai įvykių, pasižymi tuo, kad vidutinė žalos suma viename incidente yra reikšmingai didesnė.
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros tyrimas taip pat atskleidė, kad vyresni vairuotojai aktyviai save riboja: laiko didesnį atstumą iki priekio, vengia piko valandų, rečiau važiuoja greitkeliais. Mažiau save riboja tie, kurie vairuoja kasdien ir turi didesnį stažą — jiems pasitikėjimas savo gebėjimais nusveria atsargumą.
Kaip tai sprendžia kitos šalys
Europoje vieningo modelio nėra — ir greičiausiai nebus. ES 2025–2026 m. priėmė galutinį sprendimą: privalomų sveikatos patikrų ES lygiu vyresnio amžiaus vairuotojams nebus. Kiekviena valstybė sprendžia pati.
Ispanija ir Italija pasirinko griežtesnį kelią: reguliarios medicininės apžiūros nuo 70 metų, trumpesnis pažymėjimo galiojimas. Italija neseniai papildomai apribojo C ir CE kategorijų (sunkvežimiai) vairuotojus nuo 68 metų — jie privalo kas 2 metus tikrintis Vietinėje medicinos taryboje. Jungtinėje Karalystėje, priešingai, iki šiol nebuvo privalomų sveikatos patikrų — vairuotojai pildė tik savideklaraciją. Tačiau nuo 70 metų pažymėjimą reikia atnaujinti kas 3 metus, o leiboristų vyriausybė 2026 m. svarsto privalomų regėjimo patikrinimų įvedimą.
Lietuva šiame kontekste yra vidurys: medicininis tikrinimas privalomas, bet atskiros greičio ribos pagal amžių — ne. Redakcijos vertinimu, tai pagrįstas kompromisas: vietoj beprasmiškos amžiaus diskriminacijos sistema tikrina tai, kas iš tikrųjų svarbu — gebėjimą saugiai vairuoti. Klausimas, ar 65 000 žmonių su sustabdytais pažymėjimais kelyje rodo, kad sistema veikia — ar kad apie ją niekas nežino.
