Automobiliai, kurių radiatorius uždengtas kartonu – vis retesnis, bet vis dar aktualus vaizdas Lietuvos keliuose. Ar „grotelių“ ar paties radiatoriaus uždengimas ką nors padeda?
Anksčiau vairuotojai darydavo viską, ką galėdavo, kad jų automobilių aušinimo sistemos kuo geriau veiktų labai šaltu oru. Šiuo tikslu ant radiatoriaus grotelių montuodavo įvairius daugiau ar mažiau estetiškus uždangalus, kad apribotų šalto oro srautą per radiatorių. Kartais buvo naudojamas dar paprastesnis sprendimas – tarp grotelių arba šalia radiatoriaus buvo dedamas paprastas kartono gabalas. Šis paprotys taip gerai prigijo 80-ais ir 90-ais, kad sėkmingai tęsėsi ir trečiąjį XXI a. dešimtmetį. Tačiau ar tai teisinga? Ar radiatoriaus uždengimas nekenkia automobilio komponentams?
Kodėl vairuotojai uždengia radiatorių?
Anksčiau automobiliuose buvo įrengtos tokios nelanksčios aušinimo sistemos, kad žiemą būdavo sunku pasiekti optimalią variklio darbinę temperatūrą (90 laipsnių Celsijaus). Tai reiškė ne tik ilgesnį šilto oro iš ventiliacijos angų laukimą, bet ir didesnes degalų sąnaudas (juk važiuodavote vis dar šaltu varikliu). Radiatoriaus grotelių uždengimas turėjo sumažinti šalto oro srautą per radiatorių ir taip padėti visai sistemai tinkamai įšildyti variklį. Netrūksta nuomonių, kad šis paprastas manevras iš tiesų pasiteisino, galbūt todėl kartais galima pamatyti šiuolaikinių automobilių su prie radiatoriaus priklijuotu kartono gabalu. Taip pat skaitykite: „Aušinimo skysčio lemputė – ką reiškia ir ką daryti, kai ji užsidega?“.
Ar radiatoriaus uždengimas nekenkia varikliui?
Tačiau, kaip paaiškėjo, tokie trukdžiai naujesnės kartos automobilyje gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Gamintojai sistemingai „mokė“ savo aušinimo sistemas atlaikyti ir tropinį karštį, ir spragsintį šaltį. Taigi jos turėjo visiškai nepriklausyti nuo aplinkos temperatūros ir nebereikalauti papildomos pagalbos. Dėl šios priežasties radiatoriaus grotelėse pamažu atsirado specialios žaliuzės, reguliuojančios iš lauko įsiurbiamo oro kiekį. Kai variklis buvo šaltas, jos likdavo beveik visiškai uždarytos, įleisdamos tik „saujelę“ oro, o varikliui pasiekus darbinę temperatūrą palaipsniui atsidarydavo. Išmanioji sistema, jei tik ji veikė visu pajėgumu, neleisdavo ir perkaisti varikliui, ir vėluoti visiškai įšilti.
Dėl šios priežasties nerekomenduojame kištis į paskutinį dešimtmetį pagamintų automobilių aušinimo sistemą. Senesnių automobilių radiatoriaus uždengimas gali šiek tiek padėti, todėl jums gali kilti pagunda tai padaryti. Taip pat skaitykite: „Variklio šildymas žiemą stovint – tema, kuri kaitina vairuotojus šaltuoju metų laikotarpiu“.
Jeigu norite išbandyti šį būdą su radiatoriaus uždengimu, tai privalote laikytis kelių sąlygų:
- Jis turi uždengti ne visą radiatorių, o tik jo dalį (ne daugiau kaip pusę);
- Jis neturi būti tiesiai prie radiatoriaus;
- Geriausia, kad jis būtų ant radiatoriaus grotelių.
Prieš tai svarbu nepamiršti, kad dabartinės žiemos yra šiek tiek švelnesnės nei ankstesnės, o dideli šalčiai trunka ne ilgiau kaip kelias dienas. Jei temperatūra svyruoja apie minus kelis laipsnius, varikliui nesunku perkaisti, ypač važiuojant judriame mieste. Todėl turėtume gerai pagalvoti apie šios operacijos prasmę ir būtinai įsitikinti, kad su mūsų automobilio aušinimo sistema viskas tvarkoje. Sunkumų įkaitinti variklį kartais kyla dėl termostato gedimo: jis lieka atidarytas, be reikalo „pritardamas” maksimaliam aušinimo sistemos pajėgumui, kai ją veikia šaltas oras iš išorės. Naujesniuose automobiliuose sistemos tikrinimas turėtų būti privalomas veiksmas, nes radiatoriaus uždengimas gali baigtis nemaloniu gedimu.
