Saugos diržai jau daugelį metų yra privaloma automobilių įranga. Jie išgelbėjo šimtų tūkstančių žmonių gyvybes ir gerokai padidino saugumą vairuojant. Nepaisant to, šią funkciją vis dar gaubia daugybė mitų ir ji sulaukia kritikos. Paaiškiname faktus ir mitus apie saugos diržus.
Trijų taškų saugos diržą išrado Nilsas Bohlinas, o jį automobiliuose įdiegė „Volvo“ bendrovė. Vokietijos patentų biuras pripažino Bohlino sukurtus trijų taškų diržus vienu iš 8 svarbiausių patentų automobilių istorijoje. Pirmą kartą jie buvo panaudoti 1959 m. „Volvo PV544“ modelyje. Tiesą sakant, švedų prekės ženklas ir šiandien didžiuojasi šiuo įvykiu, ant savo automobilių saugos diržų sagčių užrašydamas 1959 numerį.
Saugos diržai. Skaičiai nepalieka iliuzijų
Nepaisant to, vis dar netrūksta žmonių, kurie neigia saugos diržų naudojimo pagrįstumą. Nacionalinės kelių eismo saugumo tarybos atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad vien tik saugos diržų naudojimas 45% sumažina riziką žūti avarijoje. Kartu su oro pagalve jos 50% sumažina mirties riziką. Priekinių sėdynių keleiviai saugos diržus segi dažniau nei galinių sėdynių keleiviai. Tuo tarpu svarbu prisiminti, kad už saugos diržo nenaudojimą gresia 30 – 50 eurų bauda.
Mitai apie saugos diržus
Vienas iš dažniausių argumentų prieš saugos diržų naudojimą yra teiginys, kad saugos diržai neva neleidžia išlipti iš degančio automobilio. Eismo įvykių statistika aiškiai rodo, kad tik 0,5% eismo įvykių yra susiję su automobilio gaisru. Tiesą sakant, už šio mito sklaidą didele dalimi atsakingi veiksmo filmų, kuriuose automobilių avarijos dažnai būna susijusios su įspūdingu sprogimu, kūrėjai.
Dar vienas mitas – kad per avariją geriau iškristi iš automobilio, nei likti jame įkalintam. Tyrimai rodo, kad kai kūnas išmetamas per priekinį stiklą, sunkių sužalojimų rizika padidėja net 25 kartus, o mirties rizika padidėja šešis kartus.
Taip pat dažnai galite susidurti su teiginiu, kad nedideliu atstumu ir nedideliu greičiu važiuojant automobilyje be saugos diržų važiuojantis asmuo avarijos metu nebus rimtai sužeistas. Pasirodo, kad net ir važiuojant nedideliu greičiu veikia jėgos, kurių keleivis negali kontroliuoti. Pavyzdžiui, jau važiuojant 14 km/val. greičiu ir atsitrenkus į nejudamą kliūtį, smūgio jėga yra 8 kartus didesnė už kūno svorį. Apie tai verta pagalvoti.
Priekinėje sėdynėje sėdintis neprisisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūręs su kliūtimi, o 50 km/val. greičiu atsitrenkęs į kietą daiktą, kūnas išslysta 2,5 tonos jėga. Remiantis JAV statistiniais duomenimis, dauguma mirtinų eismo įvykių įvyksta 40 km atstumu nuo namų ir važiuojant mažesniu nei 65 km/val. greičiu. Įsivaizduokite situaciją, kai lėtai važiuojate į parduotuvę ir priekine dalimi susiduriate su greitai važiuojančiu automobiliu. Tuomet šansų apsieiti be sužalojimų beveik nėra. Be to, oro pagalvės, kai nesate prisisegę saugos diržo, gali sukelti tik papildomas galvos traumas. Taip yra todėl, kad oro pagalvės veikia tik tuo atveju, jei keleiviai yra tinkamai prisisegę saugos diržus.
Važiuojantieji gale taip pat turėtų nepamiršti saugos diržų. Tyrimai rodo, kad beveik pusė gale sėdinčių keleivių nesinaudoja saugos diržais. Jie gali būti sužeisti lygiai taip pat, kaip ir priekyje važiuojantys keleiviai. Be to, avarijos metu jie tampa mirtinu pavojumi priešais sėdintiems žmonėms dėl jėgų, kurios veikia keleivius avarijos metu.
Paskutinis mitas susijęs su teiginiu, kad saugos diržai kelia pavojų vaisiui. Todėl nėščiosios neturėtų segėti saugos diržų. Iš tikrųjų saugos diržai yra vienintelis dalykas, galintis išgelbėti nėščios moters gyvybę nelaimingo atsitikimo atveju. Tai pasakytina net ir apie pažengusias nėščiąsias, kurioms gali būti netaikomas reikalavimas segėti saugos diržą, tačiau geriau jį naudoti. Tuomet reikėtų pasirūpinti, kad juosmens diržas būtų tinkamai įrengtas – jis turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygyje, o pečių diržas turi būti tarp krūtų. Visos sekcijos turi būti prigludusios prie kūno ir priveržtos.
Kas neprivalo segėti saugos diržo?
Vis dėlto yra žmonių ir profesinių grupių, kurie neprivalo segėti saugos diržų automobilyje. Tai asmenys, turintys medicininę pažymą, draudžiančią naudoti saugos diržus, sergantys ar neįgalūs asmenys, vežami ant neštuvų arba neįgaliųjų vežimėlyje ir medicinos komandos nariai, kai teikiama pagalba.
Kaip teisingai prisisegti saugos diržą?
Taip pat svarbu, kad saugos diržai būtų tinkamai prisegti. Taip yra todėl, kad tik tokiu atveju jie tinkamai atlieka savo vaidmenį. Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, jis gali sukelti traumas. Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius. Kita vertus, juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus. Taip pat svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės. Taip pat svarbu užtikrinti, kad diržo aukštis būtų nustatytas teisingai ir kad diržai nebūtų susukti.
Apibendrinimas
Apibendrinant galima teigti, kad saugos diržai neabejotinai padeda užtikrinti didesnį saugumą. Tai patvirtina daugybė statistinių duomenų ir tyrimų daugelyje šalių, įskaitant Lietuva. Bet kokie keleivių sužalojimai dėl saugos diržų dažniausiai įvyksta dėl to, kad saugos diržai netinkamai užsegti. Taip pat svarbu nepamiršti užsisegti saugos diržų net ir važiuojant nedideliais atstumais. Be to, kad tai ne tik sumažina riziką, bet ir atsiperka mūsų piniginėms, nes išvengsime baudos už diržų nesegėjimą.
