Lėtas važiavimas per perpildytą prekybos gatvę. Iš už parkuoto furgono staiga iššoka elektrinis dviratis. Reakcijos laiko — frakcija sekundės. Nuo liepos šiais atvejais naujas automobilis turėtų reaguoti pats — jei sąlygos leis.
Būtent tas „jei” yra esminis.
Kas tiksliai keičiasi nuo liepos 7 d.
ES Bendrojo saugos reglamento II (GSR II) paketo dalis, įsigaliojanti liepos 7 d., išplečia privalomą automatinio avarinio stabdymo sistemos (AEB) taikymo sritį. Anksčiau sistema privalėjo aptikti tik kitas transporto priemones — staigiai stabdantį automobilį priekyje. Nuo liepos sistema privalės atpažinti ir pėsčiuosius bei dviratininkus.
Veikimo principas: jutikliai ir kameros nuolat analizuoja aplinką. Aptikę gresiančią koliziją su pažeidžiamu eismo dalyviu, sistema pirma perspėja vairuotoją garso ir vaizdo signalu. Jei vairuotojas nereaguoja arba reaguoja per vėlai — sistema aktyvuoja stabdžius automatiškai. Tikslas: arba visiškai išvengti susidūrimo, arba ženkliai sumažinti smūgio jėgą.
Svarbu: taisyklės taikomos tik naujai registruojamiems automobiliams po liepos 7 d. Esami automobiliai, naudoti importuojami, senų modelių savininkai — jokio privalomo atnaujinimo.
Kodėl tai aktualu Lietuvos eismui
Lietuva nėra Olandija su tūkstančiais kilometrų dviračių takų — tačiau situacija keičiasi. Vilniuje ir Kaune dviračių infrastruktūra plečiasi, elektrinių dviračių skaičius auga sparčiai. Kartu auga ir situacijų, kuriose automobilis ir dviratis susiduria netikėtai, skaičius.
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, per 2025 metus Lietuvoje užregistruoti 312 eismo įvykių su dviratininkais, žuvo 6 žmonės. Dalis tų įvykių — būtent miesto eisme, žemu greičiu, kur AEB sistema veikia efektyviausiai.
Kada sistema veikia — ir kada ne
Čia prasideda dalis, apie kurią oficialūs pranešimai kalba mažiausiai. AEB su pėsčiųjų ir dviratininkų aptikimu remiasi jutikliais ir kameromis. Ir jie turi fizines ribas.
Intensyvus lietus ar sniegas gali sumažinti jutiklių veiksmingumą — vandens lašai ir snaigės sukelia „triukšmą” radaro signale. Žemai esanti saulė sukuria akląsias zonas kamerose. Purvas ant priekinio buferio ar radaro — dažna žiemos situacija Lietuvos keliuose — gali blokuoti jutiklio veikimą. Ir dar vienas veiksnys: sistema yra kalibruota tikėtino elgesio modeliams. Visiškai netikėtas, greitas ar nestandartinis pėsčiojo ar dviratininko manevras gali nepatekti į aptikimo langą laiku.
Tai nereiškia, kad sistema nenaudinga — ji veikia ir statistiškai mažina susidūrimų skaičių. Tačiau tai nereiškia, kad sistema yra neklystanti.
Redakcijos komentaras
Redakcijos vertinimu, AEB išplėtimas pėstiesiems ir dviratininkams yra teisingas žingsnis — duomenys rodo, kad būtent šie eismo dalyviai sudaro didžiąją dalį sunkių miesto eismo įvykių. Tačiau svarbu, kad vairuotojai šios sistemos nelaikytų garantija. Technologija yra pagalbinė priemonė, kuri veikia idealaus matomumo ir nuspėjamo elgesio sąlygomis. Žiemą, liete, sutemose — atsakomybė vis tiek lieka vairuotojo.
Automobilis su AEB gali suteikti papildomą sekundės dalį iki smūgio. Bet tai ne leidimas žiūrėti į telefoną miesto gatvėje.
