Sistema, kuri turėjo padėti policijai greičiau surasti vogtus automobilius, Kalifornijos mieste Roseville pasirodė teisi rečiau, nei klydo. Vidinis auditas parodė: iš 1427 signalų, kuriuos kameros pažymėjo kaip potencialiai susijusius su vagyste ar nusikaltimu, net 71 proc. buvo klaidingi. Per dvejus metus tai reiškia daugiau nei tūkstantį klaidingų pranešimų.
Kaip veikia sistema ir kur ji suklydo
„Flock Safety” – JAV plačiai naudojama platforma, kasmėnesį apdorojanti milijardus automobilių pravažiavimų. Kameros atpažįsta valstybinius numerius, automobilio spalvą, markę ir modelį, o duomenys patenka į bendrą bazę, kurią gali peržiūrėti pareigūnai. Problema atsiskleidė, kai vienas Roseville policininkas pastebėjo, kad ta pati sistema tą patį vairuotoją klaidingai identifikavo bent šešis kartus. Priežastis – vienas vienintelis skaitmuo: algoritmas nuosekliai supainiojo „9″ su „8″.
Gamintojas tokias klaidas aiškina montavimo specifika – Roseville kameros buvo sumontuotos taip, kad fiksuotų automobilius tik iš galo, siekiant apriboti vairuotojų duomenų kaupimą. Bet būtent toks sprendimas, pasak bendrovės, ir pablogino numerių atpažinimo tikslumą. Panašūs iškraipymai atsiranda ir kai nuotrauka neryški, numeris nešvarus ar iš dalies uždengtas rėmelio.
Kai klaidos peraugo į problemą su privatumu
Roseville kiekvieną signalą papildomai tikrino pareigūnas, todėl nė vienas klaidingas alertas nesibaigė nekalto asmens sulaikymu. Bet ne visur ši atsarga veikė. Los Andžele policija atsisakė pratęsti sutartį su „Flock” po audito, kuriame per du mėnesius fiksuota 161 nekaltų žmonių sulaikymo atvejų – dažniausiai dėl pasenusios ar iš kitų regionų atkeliavusios klaidingos informacijos.
Kritikai atkreipia dėmesį ir į kitą, dar rimtesnę problemą: dalis pareigūnų, turėdami prieigą prie duomenų bazės, ją naudojo ne pagal paskirtį – įskaitant buvusių partnerių sekimą. Ar technologija, sukurta nusikaltimams tirti, gali tapti įrankiu asmeniniam sekimui? Kalifornijos atvejis rodo, kad rizika – ne teorinė.
O kaip su tuo Lietuvoje?
Numerio atpažinimo technologija (ANPR) Lietuvoje jau nebe naujiena – panašiu principu veikia ir trikojai greičio matuokliai, ir Kaune diegiama miesto stebėjimo kamerų sistema, kuri, be numerio atpažinimo, geba aptikti ir sekti asmenis, skaičiuoti žmones minioje ar atpažinti veidus. Tokioms sistemoms taikomi griežti BDAR reikalavimai – duomenų valdytojai, šiuo atveju policijos komisariatai kartu su savivaldybėmis, privalo įrodyti, kad asmens duomenys tvarkomi teisėtai ir skaidriai.
Kol JAV atvejis kalba apie technologijos tikslumą, Lietuvoje aktualesnis klausimas kitas – kiek plačiai tokios sistemos plečiasi ir kas realiai kontroliuoja, kam prieiga prie surinktų duomenų suteikiama toliau.
