Rugsėjį Frankfurte, parodoje „Automechanika”, TU Braunschweig ir Hanoverio medicinos universitetas (MHH) pristatys du tyrimų automobilius, kurie vairuotoją stebi kitaip, nei įprasta – ne kelią, o širdį. Projektas vadinamas „Automotive Health”, o jo tikslas – paversti automobilio saloną diagnostine erdve, galinčia pastebėti sveikatos sutrikimus dar prieš jiems tampant pavojingais.
Kaip veikia sistema
Į vairaratį įmontuoti elektrodai fiksuoja elektrokardiogramą tiesiog iš vairuotojo delnų. Kameros prie salono veidrodėlio analizuoja kūno judesius ir odos spalvos pokyčius, iš kurių galima nustatyti kvėpavimo bei širdies ritmą. Saugos diržo audinyje įsiūti mikrofonai fiksuoja širdies tonus, o šviesos jutikliai matuoja kraujo tūrio pokyčius audiniuose – taip nustatomas pulsas ir galimi ritmo sutrikimai. Visi šie signalai apdorojami dirbtinio intelekto algoritmais, kurie juos vertina kartu su važiavimo dinamikos duomenimis – tik taip galima atskirti, ar signalo pokytis reiškia sveikatos sutrikimą, ar tiesiog reakciją į konkrečią eismo situaciją.
Kodėl svarbi ilgalaikė analizė
Vienkartinis matavimas mažai ką pasako – vertė atsiranda tik lyginant duomenis su pačio vairuotojo asmenine norma per ilgesnį laikotarpį. Pasak Braunšveigo technikos universiteto Medicinos informatikos instituto profesoriaus Thomo Deserno, tokia sistema teoriškai galėtų padėti anksti pastebėti širdies infarkto ar insulto požymius, taip pat pirmines Parkinsono ligos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos apraiškas – dar tuo metu, kai simptomai vairuotojui pačiam dar nėra pastebimi.
Kuo tai skiriasi nuo jau privalomos sistemos
Verta neapsigauti – tai ne ta pati technologija, kuri nuo šių metų liepos 7 d. jau tapo privaloma visuose naujuose ES parduodamuose lengvuosiuose automobiliuose. Ta sistema, vadinama ADDW, stebi tik dėmesio blaškymą – ar vairuotojas nenuleidžia akių nuo kelio. „Automotive Health” eina kur kas toliau: ji nesirūpina, kur žiūri vairuotojas, o bando suprasti, kas vyksta jo organizme. Kitaip nei ADDW, kuri reaguoja iš karto, sveikatos stebėjimo sistema veikia ilgalaikės tendencijos principu – ir sensorika sumontuota taip, kad vairuotojas net nejaustų, jog yra stebimas. Būtent tai, pasak tyrėjų, svarbu: žinodamas apie stebėjimą, žmogus nesąmoningai keičia elgesį, o tai iškreiptų duomenis.
O ar vairuotojai apskritai norėtų, kad automobilis žinotų apie jų sveikatą daugiau nei šeimos gydytojas? Tai klausimas, į kurį technologijos kūrėjai kol kas neturi vienareikšmio atsakymo.
Kas toliau
Kol kas tai – tyrimų prototipai, ne serijinė gamyba. Tačiau kryptis panaši į tą, kuria prieš kelerius metus judėjo ir dėmesio stebėjimo sistemos: pirmiausia – tyrimų automobiliai, vėliau – atskirų gamintojų premijinės funkcijos, galiausiai – potenciali ES saugos reglamentavimo dalis. Jei signalų analizė aptinka nukrypimą, automobilis ateityje galėtų ne tik įspėti, bet ir automatiškai pritaikyti pagalbos sistemas – pavyzdžiui, sugriežtinti stabdymo pagalbą ar pasiūlyti saugiai sustoti.
Kol tokia technologija pasieks serijinius automobilius, praeis ne vieni metai – bet ADDW pavyzdys rodo, kad tai, kas šiandien atrodo tyrimų prototipas, po kelerių metų gali tapti standartine įranga ir Lietuvoje parduodamuose automobiliuose.
