Autonominiai automobiliai Lietuvoje nebe mokslinė fantastika – nuo šių metų pavasario leidžiama naudoti „Tesla” Full Self-Driving (Supervised) sistemą, o Londone jau bandomi pirmieji robotaksi. Tačiau saulėtoje Kalifornijoje sukurta autonominio vairavimo sistema Lietuvos žiemą gali pasiklysti greičiau, nei spėtų susivokti pats algoritmas. Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorius ir Vairavimo mokytojų gildijos vadovas Mindaugas Vilkickas perspėja – miesto gatvė lieka vienu sunkiausių išbandymų, kokį gali sutikti autonominė sistema.
Kodėl miesto gatvė – sunkesnis testas nei atrodo
Vilkicko teigimu, autonominė sistema gali puikiai veikti tik iš anksto apibrėžtomis sąlygomis – tačiau miestas tokių sąlygų nepasiūlo. „Autonominė transporto priemonė gali būti pritaikyta konkrečioms ir iš anksto numatytoms sąlygoms. Tačiau šių dienų mieste ar net miestelyje tokias sąlygas užtikrinti itin sudėtinga”, – sako ekspertas. Gatvėse laukia sunkiai nuspėjamos kliūtys, nublukę ar sniegu užkloti ženklai, o pati užduotis technologiškai sudėtingesnė, nei valdyti bepilotį orlaivį.
Kiekviena sekundės dalis čia turi kainą. „Antžeminiame transporte reikalingas itin didelis tikslumas važiuojant gana dideliu greičiu”, – pabrėžia Vilkickas. Sistema privalo vienu metu nustatyti tikslią padėtį, stebėti kitus eismo dalyvius ir spėti, ką jie darys po sekundės. Patyręs vairuotojas tai daro instinktyviai; elektroninei sistemai, pasak eksperto, „visiškai atkartoti tokį procesą vis dar yra labai sudėtinga”.
Kur autonomija jau veikia – ir kodėl mieste viskas kitaip
Autonominis transportas jau seniai dirba sandėliuose, gamybos linijose, žemės ūkio laukuose, karinėse ir gelbėjimo operacijose – net buitinis robotas dulkių siurblys yra tos pačios logikos dalis. Bendras jų bruožas – aiškiai apibrėžtos sąlygos ir viena konkreti užduotis. Miesto gatvė tokio patogumo nesuteikia niekada.
Pilna autonomija, anot Vilkicko, reiškia, kad automobilis visą kelionę įveikia be žmogaus – jame neturėtų būti nei vairo, nei pedalų. Lietuvoje toks lygis šiuo metu neįteisintas: jei sistema reikalauja, kad žmogus bet kada galėtų perimti valdymą, jis privalo turėti atitinkamos kategorijos teisę vairuoti ir išlieka atsakingas už automobilį. Bet jeigu vairuotojas vis tiek turi būti pasiruošęs imtis vairo bet kurią akimirką, ar tokią sistemą apskritai galima vadinti autonomine?
Lietuvos klimatas – iššūkis, kurio Kalifornijoje nėra
Temperatūra Lietuvoje per metus svyruoja nuo maždaug –30 iki +30 laipsnių Celsijaus, o tai autonominėms sistemoms reiškia gerokai daugiau nei nepatogumą. Sniegas ir purvas uždengia:
- kelio ženklus ir žibintus;
- kameras bei jutiklius;
- kelio ženklinimą ir kelkraščio ribą.
Per pūgą net patyręs vairuotojas sunkiai atskiria kelią nuo kelkraščio – ką jau kalbėti apie kamerą, kuriai sniegas atrodo tolygiai baltas visur. Lijundra sukelia ledą, kurio nuotolinis operatorius fiziškai nuvalyti negali. „Autonominiams automobiliams techniškai tai yra nepalyginamai sudėtingesnės sąlygos nei, pavyzdžiui, Kalifornijoje, kur didžiąją metų dalį jos gerokai pastovesnės”, – sako Vilkickas.
Sudėtingiausia dalis – ne pati sistema sustoja, o sulėtėja. Ant slidaus ar provėžuoto kelio autonominis automobilis gali sumažinti greitį iki 20 km/val., patempdamas paskui save visą eismo srautą. Sistema, kuri turėjo pagreitinti kelionę, tokiu atveju ją tik pailgina.
„Tesla” jau važiuoja Lietuvoje – bet su griežtomis sąlygomis
Praktika jau aplenkė teoriją. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) kartu su Susisiekimo ministerija šių metų gegužę pripažino Nyderlandų institucijos RDW suteiktą „Tesla” Full Self-Driving (Supervised) tipo patvirtinimą – Lietuva tapo antrąja ES valstybe po Nyderlandų, leidžiančia šią sistemą, netrukus prie jos turėtų prisijungti Belgija ir Graikija. Vienas niuansas: tai antro lygio pagalbos sistema, o ne pilna autonomija, ir sprendimas priimtas ne savų bandymų, o kitos šalies patvirtinimo pagrindu.
Redakcijos vertinimu, formalus leidimas dar nereiškia, kad sistema iš tikrųjų pritaikyta Lietuvos keliams – pripažinimas remiasi testais, atliktais visai kitokiu klimatu nei mūsiškis. Kas yra bandęs žiemą įžiūrėti kelio kraštą per pusnis Kauno ar Šiaulių apylinkėse, žino, kad tai iššūkis net patyrusiam žmogui. Sistemai, kuri neatpažįsta sniego po kojomis, sekundės dalis gali kainuoti brangiai… ir tai – dar ne visos sąlygos, kurias reikės išspręsti, kol autonominiai automobiliai Lietuvoje taps kasdienybe, o ne bandymu.
