Lenkijos automagistralėje A1 BMW pateko į avariją. Ekspertizė iš pradžių nurodė greitį „ne mažiau kaip 253 km/h“. Vėliau paaiškėjo, kad automobilis lėkė daugiau nei 300 km/h.
Tokie skaičiai po smūgio lieka ne liudininkų pasakojimuose, o automobilio elektronikoje. Juodoji dėžė automobilyje nuo 2024 m. liepos 7 d. privaloma kiekvienam pirmą kartą ES registruojamam lengvajam automobiliui ir lengvajam krovininiam, taigi ir Lietuvoje. Po avarijos ji parodo, ką vairuotojas darė paskutinėmis sekundėmis. Išjungti jos negalima, o avarijos įrašo – ištrinti.
Atskiros dėžės nėra – yra valdikliai, kurie mato viską
Pavadinimas klaidina. Oranžinio prietaiso, kaip lėktuve, po sėdyne nerasite. EDR (angl. event data recorder – įvykio duomenų registratorius) yra valdiklių funkcija: duomenys kaupiami pagrindiniame ir kituose valdikliuose, o juos tiekia ESP, greičio, akceleratoriaus pedalo, stabdžių slėgio, vairo kampo ir variklio apsukų jutikliai. Pirmieji serijiniai tokie įrenginiai atsirado dar apie 1990-ųjų vidurį, bet tada fiksavo tik greitį, lėtėjimą ir oro pagalvių bei diržų įtempiklių suveikimo akimirką.
Šiandien sąrašas gerokai ilgesnis. „Auto Świat“ duomenimis, sistema įrašo:
- greitį prieš susidūrimą;
- akceleratoriaus pedalo padėties pokyčius ir stabdžių naudojimą;
- vairo kampo pokyčius;
- ABS ir ESP veikimą;
- variklio apsukas;
- ar buvo užsegti saugos diržai;
- smūgio jėgą.
Kai kuriuose modeliuose papildomai naudojami navigacijos vietos duomenys, o sėdynių svorio jutikliai kartu su sėdynės ir vairo padėtimi padeda nustatyti, kas iš tikrųjų sėdėjo prie vairo. Tai svarbu, kai po avarijos tvirtinama, kad vairavo kitas, lengvesnis žmogus. Jei stabdžių pedalas buvo paspaustas tik paskutinę akimirką, įrašas tai parodys be komentarų. Plačiau – išsiblaškymo poveikis reakcijai.
Įrašas ne nuolatinis – greičio baudos iš jo nebus
EDR dažnai įsivaizduojamas kaip nuolatinis sekimas. Taip nėra. Sistema veikia trumpu ciklu: kelių sekundžių įrašas nuolat perrašomas naujais duomenimis, todėl vakar ar net prieš valandą važiuoto greičio iš jos nesužinosi. Duomenys išsaugomi tik tada, kai sistema įvykį atpažįsta kaip avariją. Vien EDR duomenimis pagrįsti baudą už greičio viršijimą, kai avarijos nebuvo, sunku.
Gamintojų sprendimai skiriasi. „Polestar 4“ naudotojo vadove rašoma, kad įprasto važiavimo metu registratorius nieko neįrašo, o avarijos atveju fiksuoja maždaug 30 sekundžių ar trumpesnį laikotarpį ir neregistruoja, kas vairavo ar kur įvyko įvykis. Kitų gamintojų sistemos, kaip minėta, renka ir sėdynės bei vietos duomenis.
Greitį kartais tenka skaičiuoti netiesiogiai – pagal variklio apsukas ir įjungtą pavarą. Lenkų leidinio vertinimu, būtent taip galima paaiškinti BMW bylos skaičių: pirmasis 253 km/h rezultatas galėjo atsirasti dėl gamyklinio 250 km/h ribotuvo, nors automobilis buvo pertvarkytas.
Kas gali nuskaityti juodosios dėžės duomenis
Įprastas diagnostikos skaitytuvas čia bejėgis. Duomenims nuskaityti reikia specialios, ribotai platinamos programinės įrangos. Lenkijoje ja dirba ekspertai, kuriems užduotis skiria prokuratūra ar teismas, o „Auto Świat“ teigimu, net įgaliotas servisas paprastai prieigos neturi. „Polestar“ vadove nurodyta kitaip: specialią įrangą turi gamintojas ir su juo sutartis sudarę servisai, o tretiesiems asmenims duomenys paprastai perduodami tik savininkui sutikus – nebent pagal nacionalinius įstatymus juos pareikalauja policija ar kitos institucijos.
ES reglamentas 2019/2144 reikalauja, kad registratorius veiktų uždaru ciklu, o duomenys būtų nuasmeninti ir apsaugoti nuo manipuliavimo – įraše neturi būti paskutinių keturių VIN kodo skaitmenų ar informacijos apie savininką. Nacionalinėms institucijoms duomenys teikiami eismo įvykių tyrimams ir analizei. Reglamente – anonimiškumas ir saugumo statistika. Teismo salėje – konkretus greitis prieš smūgį.
Lietuvoje automobilio elektronikos įrašai taip pat pasiekia ekspertizes. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto mokslinėje publikacijoje aprašoma, kaip eismo įvykių tyrimuose naudojami oro pagalvių valdiklio ir kitų informacinių sistemų duomenys bei vaizdo įrašai. Pagrindine problema ten įvardijamas pradinių duomenų gavimas.
Naudotas automobilis su avarijos įrašu
Avarijos įrašas lieka sistemoje ir po remonto – teoriškai jį galima nuskaityti ir vėliau, kai automobilis jau priklauso kitam savininkui. Kėbulas gali būti sutvarkytas idealiai, o elektronikoje pėdsakas išliks. Ar pirkėjui iš to naudos? Kol kas nedidelė: įprastame servise šių duomenų nepamatysite, todėl lieka seni įrankiai – serviso istorija ir kėbulo patikra.
Redakcijos vertinimu, keisčiausia šioje istorijoje ne tai, kad automobilis įrašinėja, o tai, kad savininkas paprastai negali pats pamatyti, kas įrašyta. Duomenys apie jį, bet ne jam.
Po kelerių metų liudininkų žodis svers mažiau
Kasmet Lietuvos keliuose daugės automobilių su privalomu registratoriumi: senesni pasitrauks, o visi nauji jau turės EDR. Ginčai po rimtų avarijų vis dažniau bus sprendžiami ne pagal tai, kas ką prisimena, o pagal kelias sekundes, išsaugotas valdiklyje. Tokie paaiškinimai kaip „važiavau lėtai“ ar „vairavo draugas“ pamažu praras svorį. „Auto Świat“ tai apibendrina trumpai: šiandien melas nebepraeina.
