Šiuolaikinėse transporto priemonėse vis dažniau įrengiamos pažangios vairuotojo pagalbos sistemos (ADAS), tokios kaip automatinis avarinis stabdymas, eismo juostos laikymosi pagalba, adaptyvi pastovaus greičio palaikymo sistema, aklosios zonos stebėjimo sistema ir net automatinio parkavimo funkcijos. Šiomis inovacijomis siekiama sumažinti eismo įvykių skaičių ir pagerinti eismo saugumą, tačiau daugelis Lietuvos vairuotojų į jas žiūri skeptiškai – ar net susierzinę.
Kodėl vairuotojai išjungia šias saugos funkcijas?
Nepaisant numatytos jų naudos, nemaža dalis vairuotojų – tiek Europos, tiek tarptautinių tyrimų duomenimis – sąmoningai išjungia tam tikras sistemas. Dažniausiai išjungiama funkcija? Eismo juostos laikymosi asistentas.
Lietuvoje daugelis vairuotojų skundžiasi, kad šios technologijos yra:
- Per jautrios – be reikalo reaguoja į nedidelį eismo juostos pasikeitimą ar susidėvėjusį kelio ženklinimą.
- Erzinančios – nuolatinis pypsėjimas ir įspėjimai blaško dėmesį, ypač miesto teritorijose.
- Blogai sukalibruotos – ypač problemiškos siauruose keliuose, statybų zonose arba ten, kur eismo juostos ženklinimas yra neryškus arba jo visai nėra.
Kai kurie vairuotojai mano, kad šios sistemos trukdo jiems valdyti automobilį arba tiesiog nepasitiki technologijomis, mieliau pasikliauja savo nuojauta.
Draudikų požiūris: atsakomybė vis dar tenka vairuotojui
Lietuvių draudikai pripažįsta, kad šios sistemos sumažina avarijų dažnumą ir remonto išlaidas. Tačiau jei vairuotojas išjungia saugos sistemą, pavyzdžiui, avarinį stabdymą, ir įvyksta avarija, draudimo bendrovės, vertindamos atsakomybę, gali atsižvelgti į tai, ar sistema buvo aktyvi.
Nors mažai tikėtina, kad dėl to bus atmesta pretenzija, kai kuriose Vakarų Europos draudimo bylose tokie duomenys jau buvo panaudoti iš dalies kaltei įvertinti. Ši tendencija netrukus gali pasiekti ir Lietuvą.
Paradoksas naudotų automobilių rinkoje
Įdomu tai, kad nors vairuotojai skundžiasi pažangiomis sistemomis, jie aktyviai jų ieško pirkdami naudotas transporto priemones. Labai paklausios funkcijos:
- Galinio vaizdo kameros
- Aklųjų zonų stebėjimo sistemos
- Pagalbinės parkavimo sistemos
- Adaptyvi pastovaus greičio palaikymo sistema
Tai rodo, kad vairuotojai nori šių funkcijų – su sąlyga, kad jos veikia sklandžiai ir sumaniai prisitaiko prie vietinių kelio sąlygų.
Ekspertai įspėja apie „priklausomybę nuo automatizavimo“
Psichologai ir eismo saugumo ekspertai atkreipia dėmesį į naują riziką: pasitenkinimą automatizavimu. Vairuotojai gali tapti pernelyg priklausomi nuo šių sistemų ir delsti reaguoti, kol bus per vėlu – šis reiškinys vadinamas „automatizavimo inercija“.
Žiemos keliuose ar ant apledėjusių paviršių tokie vėlavimai gali būti kritiniai. Automatizuotos sistemos gali neteisingai įvertinti sukibimą su kelio danga ar kelio vingiavimą, taip padidindamos, o ne sumažindamos pavojų.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Šalyje, kurioje išsiblaškymas ir netikėtos kliūtys dažnai sukelia avarijas, gerai veikiančios ADAS gali išgelbėti gyvybes. Tačiau norint, kad šios sistemos veiktų sėkmingai, jos turi būti:
- Kalibruotos pagal vietines kelio sąlygas
- Patogios vartotojui ir lengvai valdomos vairuotojo
- Reguliuojamos jautrumo ir įspėjimų atžvilgiu – jei transporto priemonė tai leidžia
Svarbiausia yra pusiausvyra
Užuot visiškai išjungus vairuotojo pagalbos sistemas, tikrasis iššūkis yra rasti pusiausvyrą tarp žmogaus kontrolės ir automatizavimo. Automobilių gamintojai privalo tobulinti sistemų dizainą ir naudotojų patirtį, o vairuotojai turėtų stengtis suprasti, kaip tinkamai naudotis savo transporto priemonėse esančiomis funkcijomis.
Ar pasitikite savo automobilio automatinėmis sistemomis? Ar jas išjungiate vos tik jos supypsi? Praneškite mums komentaruose apačioje.
