Jie turėjo gaudyti kelių chuliganus. Vietoj to patys atsidūrė tyrėjų akiratyje. Slovakijos keliuose naudotuose fotoradaruose aptiktos funkcijos, apie kurias dokumentacijoje nebuvo nė žodžio – o pėdsakas veda tiesiai į Rusiją.
Kaip paaiškėjo, kad radaras – ne tas, kuo prisistatė
Slovakijos Nacionalinė saugumo tarnyba (NBÚ) modernios greičio kontrolės įrangoje aptiko nedokumentuotas ryšio funkcijas, susietas su Rusijos telefono numeriais. Radus šiuos duomenis, bendradarbiavimas su tiekėju nutrauktas, o pradėtas ir tyrimas.
Už įrangos tiekimą buvo atsakinga bendrovė „Soitron”, o gamintoju nurodyta Kipro įmonė SODASUS. Bet ekspertai atkreipė dėmesį į stulbinantį panašumą tarp modelio „NERO R-ONE” ir Rusijos radarų „Cordon”, gaminamų Sankt Peterburgo bendrovės „Simicon”. „Palyginome visus gamintojus. Panašumas neįtikėtinas – bent 99 procentai identiški”, – teigė saugumo ekspertas Peteris Bátoras Slovakijos visuomeniniam transliuotojui.
Ne tik korpusas – identiška ir programinė įranga
Slovakijos žiniasklaidos duomenimis, panašumas neapsiriboja vien išvaizda. Sutampa korpuso konstrukcija, elektronikos komponentų išdėstymas ir programinės įrangos veikimo principas. Pavadinimas „NERO R-ONE” pasirodė tik slovakiškoje sąsajos versijoje – žemo lygio programinė įranga įrenginį identifikavo kaip „Simicon” produktą, o pagrindinėje plokštėje rastas būtent šios Rusijos bendrovės valdiklis.
Ką tiksliai galėjo daryti paslėptas modulis
NBÚ analizė atskleidė nedokumentuotą 3G/4G modulį su aktyviu „Wi-Fi” tinklu, kietai užkoduotą administratoriaus slaptažodį ir sąrašą 12 Rusijos telefono numerių. Modulis leido priimti komandas SMS žinutėmis iš šių numerių. Papildomai vartotojo sąsajoje buvo sukonfigūruotas RTSP vaizdo srautas, kuris kameros vaizdą be jokio slaptažodžio atverdavo bet kam, turinčiam prieigą prie to paties tinklo.
Bet ar tai automatiškai reiškia šnipinėjimą? Ne būtinai – papildomo ryšio kanalo egzistavimas savaime dar nereiškia neteisėto duomenų perdavimo. Tačiau sistemos administratoriai neturėjo pilno supratimo apie įrenginio galimybes ir visų jo funkcijų kontrolės – o su viešosioms institucijoms priklausančia, prie tinklo prijungta įranga tai laikoma rimtu saugumo principų pažeidimu.
Kodėl tai svarbu ne tik Slovakijai
Fotoradarai dažniausiai asocijuojasi tik su eismo taisyklių vykdymo užtikrinimu, bet iš tikrųjų jie yra platesnės telekomunikacinės infrastruktūros dalis – registruoja automobilių nuotraukas, valstybinius numerius, datas ir vietas, o duomenis siunčia į centrines duomenų bazes. Būtent todėl bet kokios saugumo spragos turi ne tik techninę, bet ir teisinę bei operacinę reikšmę. Ekspertai pastebi, kad šiuolaikinė kelių infrastruktūra vis dažniau tampa kibernetinių atakų taikiniu, o Europos tarnybos jau ne kartą įspėjo apie riziką, kylančią naudojant nepatikrinamos kilmės įrangą, kurios programinė įranga nevaldoma paties naudotojo.
Slovakijos prokuratūra dabar aiškinasi, ar tiekta įranga atitiko pirkimo sąlygas ir ar užsakovas buvo suklaidintas dėl jos kilmės ir funkcionalumo.
O kaip Lenkijoje ir kitur regione
Lenkija šio gamintojo fotoradarų nenaudoja – ten veikia „MultaRadar CD”, „MESTA Fusion RN”, „TraffiStar SR390″ ir SR520 bei lenkiški „Fotorapid CM” ir CF modeliai, gaminami Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos bendrovių. „NERO R-ONE” įrenginių Lenkijoje niekada nebuvo naudota, oficialių planų juos diegti taip pat nėra.
Lietuvoje šiuo metu veikiantys stacionarūs matuokliai, tokie kaip „MultaRadar S580″ ar „Sensys” sistemos, taip pat yra Vakarų Europos gamintojų produkcija. Slovakijos atvejis vis dėlto primena bendrą pamoką visai regiono viešojo sektoriaus skaitmeninei infrastruktūrai: net formaliai ES šalies pirkimo procedūrą praėjusi įranga gali slėpti funkcijas, kurių nežino nei užsakovas, nei ją eksploatuojanti institucija.
