Spalio 6-ąją Briuselyje turėjo įvykti balsavimas, po kurio „Tesla” savivaldaus vairavimo sistema FSD Europos Sąjungoje būtų galėjusi veikti visose 27 valstybėse narėse. Balsavimo nebus.
Techninis motorinių transporto priemonių komitetas (TCMV) klausimą iš spalio darbotvarkės išbraukė – liko tik 25 minučių diskusija, jokio sprendimo. Kitas posėdis, kuriame apskritai galėtų vykti balsavimas, numatytas tik gruodį. Tai jau antras atidėjimas per pusmetį: žiemą „Tesla” tikėjosi patvirtinimo iki vasario, o birželį komitetas temą svarstė, tačiau balsuoti neišdrįso.
Kodėl „Tesla” FSD balsavimas Europoje neįvyko
Formali priežastis – nesutarimai tarp valstybių narių dėl saugumo reikalavimų. Kol Briuselis dvejoja, septyniose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, „Tesla” FSD jau veikia keliuose. Komitetas diskutuoja jau devynis mėnesius. Vairuotojai tose septyniose šalyse tuo metu tiesiog važiuoja.
Nyderlandai pralaužė ledus – prisijungė ir Lietuva
Balandžio 10 d. Nyderlandų kelių transporto tarnyba RDW tapo pirmąja ES institucija, oficialiai patvirtinusia FSD Supervised versiją viešuosiuose keliuose. Patvirtinimas remiasi ES tipo patvirtinimo reglamento 39 straipsniu, leidžiančiu išimtis naujoms technologijoms dar prieš bendrą ES sprendimą. Sistema priskiriama ne visiškai autonominiam, o pažangios vairuotojo pagalbos lygiui – vairuotojas privalo stebėti kelią ir bet kada perimti valdymą, net jei automobilis laikinai vairuoja pats.
Per kelis mėnesius Nyderlandų sprendimą nacionaliniu lygmeniu pripažino dar šešios šalys – Belgija, Danija, Estija, Slovėnija, Čekija ir Lietuva. Rugsėjo 1 d. „Tesla” skelbė, kad sistemą jau naudoja daugiau nei 70 000 vairuotojų; šiandien patvirtinusių šalių – septynios, o jose gyvena apie 53 mln. žmonių, maždaug 12 proc. visų ES gyventojų.
Kvalifikuota dauguma, kurios kol kas nėra
Kad sistema galėtų veikti visoje ES, reikia kvalifikuotos daugumos – už turi balsuoti bent 15 iš 27 valstybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. Sąjungos gyventojų. Vokietija, Italija, Ispanija ir Prancūzija kartu sudaro apie 58 proc. ES gyventojų, o nė viena iš jų FSD Supervised iki šiol nepripažino.
Ar septynios mažesnės rinkos gali nustelbti keturias didžiausias? Kol kas – ne, ir būtent tai stabdo balsavimą.
Švedija ir Prancūzija: greitis, ledas, dėmesys
Švedijos reguliuotojai reikalauja, kad prieš patvirtinimą „Tesla” pašalintų sistemos galimybę viršyti leistiną greitį – susirūpinimą kelia ir elgesys ant apledėjusios dangos žiemą. Prancūzija patvirtinimo apskritai nepripažįsta, argumentuodama, kad FSD miestuose viršija greitį ir nepakankamai stebi vairuotojo dėmesį.
Nepriklausomi Briuselio testuotojai šiuos priekaištus iš dalies patvirtino: net 55 proc. 30 km/val. ribotų ruožų sistema važiavo greičiau, nei leidžiama. Sunku tai vadinti smulkmena, kai kalbama apie sistemą, oficialiai vadinamą „prižiūrima” savivalde.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvai priklausymas septynių šalių sąrašui kol kas daugiau simbolinis nei praktinis – gatvėse matome tik bazinį „Autopilot”, o pilnas FSD paketas lietuviams oficialiai vis dar neprieinamas. Bet nacionalinis pripažinimas reiškia, kad kai (ir jei) ES pagaliau susitars, Lietuva laukti nuo nulio nebeturėtų.
Redakcijos vertinimu, situacija rodo įprastą ES modelį – mažesnės šalys sprendžia greičiau, o didžiosios diktuoja tempą. Vokietijai, Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai kartu sveriant 58 proc. gyventojų, Lietuvos balsas šioje istorijoje lieka nedidelis.
Gruodis parodys, ar Briuselis pagaliau apsisprendžia. O gal tiesiog atras naują priežastį klausimą svarstyti dar kartą…
