Netikėtai susiklosčius politinei situacijai, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir vicekancleris Larsas Klingbeilis pareiškė ketinantys atnaujinti diskusijas dėl Europos Sąjungos plano nuo 2035 m. uždrausti registruoti naujus vidaus degimo variklius (VDV) turinčius automobilius. Tai rodo, kad plačiai diskutuojamas reglamentas netrukus gali būti sušvelnintas arba atidėtas.
Vokietijos vyriausybė išsiskirsto
Anksčiau valdančioji koalicija Berlyne atrodė susiskaldžiusi – konservatoriai pasisakė už VDV technologijos išsaugojimą, o socialdemokratai (SPD) tvirtai palaikė griežtesnį klimato reguliavimą. Tačiau pastarieji susitikimai su automobilių pramonės lyderiais paskatino vieningą poziciją: tiek Merzas, tiek Klingbeilas dabar ragina peržiūrėti 2035 m. draudimą.
„Jei turėsiu įtakos, toks radikalus draudimas 2035 m. neįsigalios“, – pareiškė Merzas. Klingbeilas pridūrė, kad CO₂ matavimo metodika turėtų būti persvarstyta ir kad hibridiniai modeliai bei sintetiniai e. degalai turėtų likti perspektyviomis alternatyvomis. Tai žymi dramatišką pokytį nuo ankstesnės griežtos SPD pozicijos klimato kaitos klausimu.
Pramonė džiūgauja, žalieji maištauja
Vokietijos žaliųjų partija netruko pasmerkti šio pranešimo. Partijos lyderė Katharina Dröge apkaltino Bravingą dėl pareiškimo, teigdama, kad Merzas ir Klingbeilas iš esmės atšaukia vidaus degimo variklių atsisakymą „trumparegišku ir pavojingu“ politiniu žingsniu. „Greenpeace“ ir „Fridays for Future“ protestuotojai išėjo į gatves, reikalaudami išlaikyti 2035 m. terminą.
Tuo tarpu tokie automobilių gamintojai kaip „Volkswagen“, „BMW“ ir „Mercedes-Benz“ palankiai įvertino šį pokytį. Jie jau seniai pasisako už lankstumą leidžiant hibridinius ir elektromobilius varomus automobilius, siekiant palengvinti perėjimą ir apsaugoti darbo vietas.
Elektromobilumui grėsmė negresia
Nepaisant ginčų, abu Vokietijos lyderiai pabrėžė tolesnę paramą elektrinėms transporto priemonėms. Planuojama pratęsti mokesčių lengvatas elektromobiliams, išplėsti subsidijas (ypač Europoje pagamintiems modeliams) ir skatinti lizingo programas, siekiant padidinti vidaus paklausą. Vyriausybė siekia subalansuoti pramonės gyvybingumą su klimato ambicijomis.
Pasekmės Lietuvai
Kadangi daugelis naudotų automobilių Lietuvoje yra kilę iš Vokietijos, šis politinis poslinkis gali turėti tiesioginių pasekmių mūsų rinkai. Jei hibridinės ir vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės ir toliau bus eksportuojamos po 2035 m., Lietuvos pirkėjai ir toliau turės platesnį pasirinkimą. Tai taip pat stabilizuotų naudotų automobilių kainas, sumažindama tiekimo apribojimų šoką, kurį sukeltų visiškas draudimas.
Sintetiniai e. degalai gali tapti alternatyviu keliu Lietuvos vairuotojams, kurie negali arba nenori pereiti prie elektrinių transporto priemonių. Jei Vokietija darys įtaką ES politikos pokyčiams, Lietuvai gali būti naudingas laipsniškesnis perėjimas.
Galimos pasekmės ir perspektyvos
Vokietijos pozicijos pasikeitimas rodo, kad 2035 m. draudimas gali būti ne toks negrįžtamas, kaip manyta anksčiau. ES gali būti priversta pritaikyti direktyvą, kad išsaugotų pramonės konkurencingumą. Lietuvai tai reiškia lėtesnį, bet lankstesnį perėjimą prie elektromobilumo. Gamintojai, prekiautojai ir aptarnavimo tinklai turi išlikti lankstūs, pasirengę remti tiek vidaus degimo / hibridines, tiek elektromobilių technologijas.
Vokietijos siekis sušvelninti 2035 m. draudimą gali būti lūžio taškas Europos automobilių politikoje. Jei reglamentas bus pakeistas, vidaus degimo varikliai neišnyks per naktį – jie egzistuos kartu su elektrinėmis ir sintetinio kuro technologijomis, kad pereinamasis laikotarpis būtų ilgesnis. Lietuvos vairuotojams tai reiškia didesnį pasirinkimą ir mažiau staigių trikdžių, kai pagaliau ateis ateitis.
Kokia jūsų nuomonė? Ar pritariate Vokietijos raginimui peržiūrėti 2035 m. draudimą, ar ES turėtų tvirtai laikytis visiško elektrifikavimo? Pasidalinkite savo nuomone žemiau.
