Žiemai įsibėgėjus, Vilniaus vairuotojams itin aktualu žinoti, kaip ir kada miesto gatvės pradedamos barstyti. Nuo prognozuojamo šalčio iki faktinio snygio – kiekvienas žingsnis daromas tam, kad būtų sumažintas slydimo pavojus ir užtikrintas saugus eismas.
Kodėl gatvės pradėtos barstyti dar prieš sniegą?
Pasak UAB „Grinda“, prevencinis barstymas yra viena efektyviausių priemonių užkirsti kelią juodajam ledui. Jei sinoptikai prognozuoja plikledį, lijundrą ar staigų temperatūros kritimą, barstymas pradedamas dar iki kritulių. Tai sumažina riziką, kad ledo sluoksnis susiformuos ant dar sausos dangos.
Kaip Vilniuje organizuojama žiemos priežiūra?
Vilniaus mieste prižiūrima daugiau kaip 1270 km gatvių, suskirstytų į penkias svarbos kategorijas. Pagrindiniai miesto keliai (aukščiausias prioritetas) turi būti nuvalyti ir pabarstyti per 3 valandas nuo snygio pradžios, o žemesnio prioriteto gatvės – per 5 valandas.
Mieste vienu metu gali dirbti apie 50 barstytuvų su GPS sekimo sistema. Šį sezoną parkas papildytas dar 14 modernių barstytuvų, kad apkrovos metu būtų užtikrinta greitesnė reakcija.
Kokios medžiagos naudojamos barstymui?
Skirtingoms miesto dangoms naudojamos skirtingos priemonės:
- Pagrindinėms gatvėms – druska.
- Vidutinio intensyvumo gatvėms – druskos ir smėlio mišinys.
- Šaligatviams, aikštėms, takams – smulkinta skalda su druska.
Per stiprų snygį miestas gali sunaudoti iki 1000 tonų druskos per vieną parą.
Ką turėtų žinoti vairuotojai?
Net jei gatvės pabarstytos, visiško saugumo nėra – danga gali išlikti slidi. Ekspertai ragina vairuotojus:
- rinktis saugų, o ne maksimaliai leidžiamą greitį;
- didinti stabdymo atstumą;
- ypač atsargiai važiuoti viadukais, tiltais ir šešėliuotomis atkarpomis;
- nuolat tikrinti žieminių padangų būklę ir slėgį.
„Barstymas sumažina riziką, bet jos nepanaikina. Atsakingas vairavimas žiemą – būtinas“, – pabrėžia Grinda operacijų vadovai.
Pėstiesiems ir dviratininkams taip pat reikia atidumo
Šaligatviai ir dviračių takai taip pat barstomi, tačiau nestiprus nelygumas ar likęs sniego sluoksnis gali išlikti. Rekomenduojama avėti avalynę su geru protektoriumi, vengti slidžių, supletėtų takų ir sekti savivaldybės įspėjimus.
Ištekliai ir žiemos sezono iššūkiai
Šiam sezonui Vilnius yra sukaupęs daugiau kaip 30 000 tonų druskos ir 12 000 tonų smėlio. Didžiausią iššūkį kelia staigūs atšilimo ir atšalimo ciklai bei lijundra – būtent tuomet dangos pasidaro slidžiausios.
Ką gali pasimokyti kiti miestai?
Tokį gatvių priežiūros modelį taiko daugelis Šiaurės Europos miestų, tačiau prioritetai ir barstymo normos skiriasi. Lietuvoje taikoma Vilniaus sistema yra pritaikyta vietos klimatui ir eismo intensyvumui.
Apibendrinimas
Prevencinis ir reguliarus gatvių barstymas leidžia Vilniui užtikrinti geresnį eismo saugumą žiemą. Žinodami, kaip organizuojami šie darbai, vairuotojai ir gyventojai gali geriau pasiruošti staigiems orų pokyčiams.
Kokia jūsų patirtis šią žiemą? Ar
