Vidaus degimo variklių ateitis Europoje tampa vis neaiškesnė. Planuojamam 2035 m. draudimui registruoti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius patiriant vis didesnį politinį ir pramonės spaudimą, Europos Komisija rengia peržiūrėtą automobilių teisės aktų paketą, kuris galėtų pakeisti žemyno perėjimą prie švaresnio mobilumo. Elektromobilių (EV) pardavimai Europoje toliau auga, tačiau daug lėčiau, nei kadaise prognozavo politikos formuotojai ir gamintojai. Šis atotrūkis tarp politinių ambicijų ir rinkos realybės dabar skatina karštas diskusijas visoje ES, kurios tiesiogiai veikia milijonus vairuotojų, darbuotojų ir įmonių, įskaitant ir Lietuvą.
Kodėl abejojama 2035 m. vidaus degimo variklių draudimu
Daugelį metų 2035 m. terminas buvo pateikiamas kaip etapas siekiant nulinės emisijos transporto. Tačiau 2025 m. tonas kardinaliai pasikeitė. Žymūs Europos politikai, tokie kaip Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, ir pagrindinės pramonės asociacijos, įskaitant ACEA ir VDA, atvirai abejoja, ar ES gali realiai įgyvendinti terminą.
Spaudimas iš pramonės lyderių ir nacionalinių vyriausybių
Didžiausių žemyno automobilių gamintojų vadovai dabar ragina atidėti draudimą. BMW generalinis direktorius Oliveris Zipse ir „Stellantis“ generalinis direktorius Antonio Filosa yra tarp tų, kurie ragina iš naujo įvertinti 2035 m. draudimą. Jų pagrindinis argumentas: elektromobilių rinka tiesiog nesiplečia pakankamai greitai, kad per ateinantį dešimtmetį pakeistų tradicinius vidaus degimo variklius.
Elektromobilių pardavimai: auga, bet toli gražu neatitinka tikėto lygio
Elektromobiliai sudaro 16 % visų naujų registracijų Europoje – tai neblogas skaičius, tačiau vis dar nepakankamas, kad laiku būtų pasiekti nulinės emisijos tikslai. Spalio mėnesį elektromobiliai sudarė 16,4 % naujų registracijų, daugiau nei dyzeliniai automobiliai (9,2 %) ir įkraunami hibridai (9,1 %). Tačiau šis tempas toli gražu neprilygsta tam, ką gamintojai kadaise prognozavo.
Atitikimas tarp ambicijų ir realybės
„Reuters“ neseniai palygino ambicingus 2030 m. elektrifikavimo tikslus, kuriuos paskelbė didžiosios automobilių pramonės grupės, su jų dabartiniais rezultatais. Skirtumas yra ryškus.
- „Volkswagen Group“: Tikimasi, kad iki 2030 m. elektromobilių dalis Europoje sudarys 70 %. Šiandien: ~19 % Europoje; 10,9 % pasaulyje.
- „Stellantis“: Planuojama iki 2030 m. kasmet parduoti 5 mln. elektromobilių. Dabartinė dalis: 11,1 % Europoje. Bendrovė oficialiai atšaukė savo pradinį 2030 m. tikslą.
- „Renault Group“: Iš pradžių planavo iki 2030 m. Europoje parduoti 100 % elektromobilių. Dabar šis tikslas suderintas su ES 2035 m. tikslu.
- „Volvo“: Anksčiau žadėjo iki 2030 m. sukurti visiškai elektrinių automobilių asortimentą. Šiandien siekiama, kad 90–100 % transporto priemonių (įskaitant įkraunamus hibridus) būtų „elektrifikuotos“.
Šie neatitikimai pabrėžia esminį aspektą: nepaisant didelio augimo, elektromobilių diegimas nevyksta tokiu tempu, kad iki 2035 m. būtų atsisakyta vidaus degimo variklių.
Kodėl perėjimas lėtėja: ekonominiai ir pasauliniai veiksniai
Europos automobilių sektorius susiduria su dideliu spaudimu dėl didelių energijos sąnaudų, darbo sąnaudų ir aršios konkurencijos su Kinijos gamintojais. Šie iššūkiai tiesiogiai veikia elektromobilių rinką, kurioje kūrimo išlaidos išlieka itin didelės, o pelningumas – trapus.
Gamyklų uždarymo ir darbo vietų praradimo rizika
Automobilių gamintojai perspėja, kad griežti CO₂ išmetimo standartai gali užtraukti dideles baudas. Norėdamos išvengti baudų, įmonės gali netgi laikinai sustabdyti gamybos linijas. Tai kelia rimtų socialinių problemų: automobilių pramonėje visoje ES dirba beveik 14 milijonų žmonių. Lietuvoje tūkstančiai logistikos, automobilių dalių, aptarnavimo ir gamybos sektorių darbuotojų priklauso nuo Europos automobilių sektoriaus būklės.
Ką tai reiškia Europos ir Lietuvos vairuotojams
Padėtis darosi vis sudėtingesnė. Vidaus degimo varikliai vis dar dominuoja keliuose, o hibridai toliau populiarėja. Tuo tarpu elektromobilių kainos daugelyje ES šalių, įskaitant Lietuvą, išlieka aukštos, palyginti su darbo užmokesčiu, todėl ribojamas masinis jų naudojimas. Įkrovimo infrastruktūra gerėja, tačiau pasiskirsto netolygiai – didieji miestai, tokie kaip Vilnius, Kaunas ir Kalifornija, yra geriau aprūpinti nei kaimo regionai.
Hibridiniai ir efektyvūs benzininiai automobiliai išlieka trumpalaikiu prioritetu
Keičiantis pramonės strategijai ir galimai peržiūrint 2035 m. draudimą, ateinančiais metais perėjimas greičiausiai bus laipsniškesnis. Hibridiniai, įkraunami hibridai ir efektyvūs benzininiai varikliai gali likti plačiai prieinami ilgiau nei tikėtasi.
Kas toliau? Gruodis gali pakeisti Europos automobilių pramonės ateitį
Gruodžio 10 d. Europos Komisija turėtų paskelbti naują automobilių sektoriaus paketą. Jame gali būti sušvelninti išmetamųjų teršalų kiekio tikslai, parama sintetiniams degalams arba peržiūrėtas vidaus degimo variklių atsisakymo grafikas. Šie sprendimai turės ilgalaikį poveikį automobilių pirkėjams, gamintojams ir visai Europos rinkai.
Lieka atviri klausimai
- Ar ES atidės 2035 m. draudimą, ir jei taip, kiek metų?
- Ar sintetiniams degalams ir hibridams bus leista ilgiau išlikti rinkoje?
- Ar Europa gali konkuruoti su sparčiai augančia Kinijos elektromobilių pramone?
- Kaip įperkamumas ir infrastruktūra tokiose šalyse kaip Lietuva paveiks perėjimą?
Ką manote? Ar Europa turėtų atidėti vidaus degimo variklių draudimą? Pasidalinkite savo nuomone su kitais Lietuvos vairuotojais komentaruose.
