Kai užsidega degalų atsargos įspėjamoji lemputė, daugelis vairuotojų mano, kad jiems dar liko daug nuvažiuojamo atstumo. Iš tikrųjų ši prielaida dažnai klaidinga, nes likęs atstumas gali labai skirtis priklausomai nuo automobilio ir vairavimo sąlygų. Tai, kas atrodo kaip nedidelė uždelsimo lemputė, gali greitai virsti brangia ir nesaugia situacija.
Kiek degalų iš tikrųjų liko, kai užsidega atsargos lemputė
Daugumoje lengvųjų automobilių degalų atsargos įspėjamoji lemputė įsijungia, kai lieka apie 10–15 % bako talpos. Paprastai tai atitinka apie 5–7 litrus, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo transporto priemonės modelio ir degalų sistemos konstrukcijos.
Tipinis likęs nuvažiuojamas atstumas
Vidutinėmis sąlygomis daugelis automobilių dar gali nuvažiuoti apie 60–80 km po to, kai užsidega atsargos lemputė. Tačiau kai kurie modeliai gali leisti nuvažiuoti vos 25 km, o kiti idealiomis sąlygomis gali viršyti 100 km.
- Degalų bako dydis vaidina svarbų vaidmenį likusiam atstumui.
- Vidutinės sąnaudos gali greitai keistis priklausomai nuo greičio ir eismo.
Tai reiškia, kad ta pati įspėjamoji lemputė gali signalizuoti labai skirtingai, priklausomai nuo automobilio ir jo vairavimo būdo.
Kodėl važiuoti atsarginiu degalų baku yra rizikingiau, nei mano dauguma vairuotojų
Važiavimas atsarginiu degalų baku yra ne tik stresą keliantis, bet ir mechaniškai rizikingas. Pats degalų matuoklis nėra visiškai tikslus net šiuolaikinėse transporto priemonėse, nes jis remiasi plūdės matavimais.
Dyzeliniai varikliai yra ypač pažeidžiami
Dyzeliniuose automobiliuose važiuojant, kol bakas beveik ištuštėja, į degalų sistemą gali patekti oro. Kai tai atsitiks, vien degalų papildymo gali nepakakti varikliui užvesti be profesionalios pagalbos.
- Kuro sistemos oro kamščiai gali paralyžiuoti transporto priemonę.
- Šiuolaikiniuose dyzeliniuose varikliuose dažnai nėra rankinių degalų papildymo siurblių.
Šiuo metu taupant laiką atidėliojant degalų papildymą, dažnai tenka vilkti automobilį ir patirti papildomų išlaidų.
Kokie komponentai gali būti pažeisti dažnai važiuojant atsarginiu režimu?
Pakartotinis važiavimas su labai mažu degalų lygiu padidina kelių svarbių komponentų susidėvėjimą, net jei automobilis nesugenda iš karto.
Eksperto įžvalga
Pramonės analizė rodo, kad mažas degalų lygis sumažina degalų siurblio aušinimą ir tepimą, todėl padidėja perkaitimo rizika. Inžinieriai taip pat pastebi didesnį užterštumo patekimą iš bako dugno, kai degalų lygis žemas.
- Kuro siurblio perkaitimas dėl nepakankamo aušinimo.
- Užsikimšę kuro filtrai dėl nuosėdų bako dugne.
- Purkštukų susidėvėjimas dėl drėgmės ir priemaišų.
- Korozija bako viduje dėl kondensato.
Ką daryti, jei kelyje baigiasi degalai
Jei variklis užgęsta dėl pasibaigusio degalų bako, saugumas tampa prioritetu. Turi būti nedelsiant įjungti avariniai žibintai, o transporto priemonė turi būti sustabdyta saugioje vietoje.
Lietuvoje verta pasitikrinti, ar jūsų draudimas ar pagalbos paketas apima avarinį degalų pristatymą. Greitkeliuose eiti pėsčiomis iki degalinės yra itin pavojinga ir niekada nereikėtų to bandyti.
Kaip sumažinti riziką, jei turite važiuoti su rezerviniu režimu
Kartais degalinės pasiekimas su rezerviniu režimu yra neišvengiamas. Tokiais atvejais sklandus važiavimas gali padėti padidinti likusį atstumą.
- Venkite staigaus greitėjimo ir didelių variklio apsukų.
- Palaikykite pastovų, vidutinį greitį.
- Ilgesnių sustojimų metu, jei tai saugu, išjunkite variklį.
Daugelis vairuotojų nustemba sužinoję, kokia maža paklaidos riba lieka užsidegus atsarginio kuro lemputei.
Kokia jūsų nuomonė? Ar kada nors bandėte, kiek toli jūsų automobilis gali nuvažiuoti su atsarginiu kuru, ar iš karto pilate degalus? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.
