4 iš 10 – tiek vairuotojų per dvejus metus bent kartą liko su neužsivedančiu automobiliu dėl silpno ar išsikrovusio akumuliatoriaus. Akumuliatorius prieš šalčius daugeliui vis tiek lieka netikrintas: 42 proc. vairuotojų jo būklės prieš šaltąjį sezoną profilaktiškai netikrina. Beveik pusei tų, kuriems automobilis neužsivedė, tai nutiko ne vieną kartą. Lapkritį, kai termometras rytais vis dažniau nukrenta žemiau nulio, šie skaičiai iš apklausos lentelės persikelia į kiemą.
Patikrą atideda, kol automobilis pradeda sunkiai užsivesti
Duomenys – iš apklausos, kurią šių metų rugsėjį „Swedbank“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Apklausti 1 010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Be tų 42 proc., kurie akumuliatoriaus prieš šaltąjį sezoną netikrina visai, dar 24 proc. jį tikrina tik tada, kai automobilis pradeda sunkiai užsivesti. Kasmet akumuliatorių tikrina vos 14 proc. vairuotojų.
„Swedbank“ pagalbos kelyje statistika vaizdą papildo. 2025 m. akumuliatoriaus problemos sudarė 28 proc. visų šios paslaugos atvejų. Dažniausiai pagalbos prireikia šaltais rytais, po ilgesnio automobilio stovėjimo arba kai žema temperatūra laikosi kelias dienas iš eilės.
Vokietijoje akumuliatoriaus dalis dar didesnė: ADAC duomenimis, 2025 m. starterio akumuliatorius lėmė 45,4 proc. visų šio klubo pagalbos iškvietimų, o prieš dešimtmetį – 35,7 proc. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje akumuliatoriai patikimesni? Nebūtinai. Tai skirtingų organizacijų, skirtingų klientų ir skirtingų paslaugų statistika, todėl tiesiogiai jų lyginti negalima. Kryptis vis dėlto aiški: vokiečių statistikoje akumuliatorius yra dažniausia gedimo priežastis, o Lietuvoje jis lemia daugiau nei ketvirtadalį pagalbos atvejų.
Kodėl jis pasiduoda būtent šaltą rytą
Švino rūgšties akumuliatoriuje šaltis sulėtina chemines reakcijas, todėl akumuliatorius gali atiduoti mažiau energijos. Akumuliatorių testerių gamintojos „Midtronics“ duomenimis, esant 0 °C tipinis švino rūgšties akumuliatorius atiduoda apie 80 proc. vardinės talpos, o esant −18 °C – maždaug pusę. Tuo pat metu sutirštėjusi variklio alyva reikalauja daugiau jėgos, kad starteris prasuktų variklį. Taip akumuliatorius nusilpsta būtent tada, kai jo reikia labiausiai.
Kas bent kartą šaltą rytą girdėjo tik starterio spragtelėjimą – tas žino. Situaciją dar labiau pablogina ilgas stovėjimas ir trumpos kelionės. Per kelių kilometrų važiavimą generatorius nespėja atkurti energijos, sunaudotos užvedant, o stovinčio automobilio elektronika akumuliatorių po truputį sekina toliau. Šaltis išbando ne tik akumuliatorių, todėl tą pačią savaitę verta pasitikrinti ir aušinimo skysčio atsparumą šalčiui.
Amžius, kurio nežino kas penktas vairuotojas
Apklausa parodė ir kitą spragą. Kas penktas vairuotojas nežino, kiek metų jo automobilio akumuliatoriui, o 14 proc. važinėja su penkerių metų ar senesniu. Nuomonės, kada akumuliatorių keisti, išsiskiria. Beveik pusė (46 proc.) jį keistų tik pastebėję silpimo požymius, 23 proc. mini 3–4 metų intervalą, o 7 proc. ketina keisti tik tada, kai automobilis visai nebeužsives.
„Jei vairuotojas net nežino, kada jis buvo pakeistas, prieš šaltąjį sezoną verta patikrinti jo būklę“, – sako „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas Gediminas Pakeltis. Akumuliatorių galima patikrinti servise ar akumuliatorių parduotuvėje: testeris per kelias minutes parodo ne tik įtampą, bet ir tai, kiek srovės akumuliatorius dar gali atiduoti užvedant. Silpimo požymiai, pavyzdžiui, lėčiau besisukantis starteris ar užvedant blėstantys prietaisų skydelio žibintai, iš anksto pasirodo ne visada.
Kai variklis neužsiveda: kaimynas, laidai ar pagalba kelyje
Jei akumuliatorius pasiduotų, 42 proc. apklaustųjų pirmiausia kreiptųsi į šeimos narius, draugus ar kaimynus. Dar 20 proc. naudotųsi užvedimo priemonėmis, 15 proc. paliktų automobilį ir ieškotų kito būdo nuvykti, kur reikia, o 10 proc. nežino, ką darytų.
„Natūralu, kad automobiliui neužsivedus pirmoji mintis gali būti paskambinti artimajam ar kaimynui“, – sako G. Pakeltis. Jo teigimu, išsikrovęs akumuliatorius yra viena iš situacijų, kai gali praversti pagalba kelyje visą parą. Tačiau kaimynas ne visada būna namie, o laidai – bagažinėje. Todėl G. Pakeltis pataria iš anksto žinoti pagalbos kelyje kontaktus ir pasitikrinti, ar draudimas apima pagalbą kelyje visą parą. Akumuliatorius – tik vienas iš punktų, kuriuos verta peržiūrėti rudenį. Plačiau – automobilio patikra prieš šalčius.
Akumuliatorius prieš šalčius: ką padaryti dar šį savaitgalį
Iš apklausos aiškiai matyti, kad daug kas apie savo akumuliatorių tiesiog nežino nieko. Tą spragą užpildyti nesunku:
- susiraskite akumuliatoriaus pagaminimo ar įrengimo datą – ji dažnai nurodyta ant korpuso arba serviso sąskaitoje;
- jei akumuliatoriui penkeri ar daugiau metų arba jo amžius nežinomas, paprašykite jį patikrinti testeriu;
- atsiverskite draudimo polisą ir pažiūrėkite, ar jame yra pagalba kelyje visą parą;
- pagalbos kelyje telefono numerį išsisaugokite iš anksto, kad nereikėtų jo ieškoti šaltą rytą prie neužsivedančio automobilio.
Visa tai užtrunka trumpiau nei laukimas šaltame kieme, kol kas nors atvažiuos padėti. Patikrinkite akumuliatorių šį savaitgalį, kol didieji šalčiai dar neatėjo.
