Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji kelių apsaugos zonų reglamentai Lietuvoje, sudarantys palankesnes sąlygas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai šalia nacionalinės svarbos kelių. Pakeitimai panaikina ilgalaikes kliūtis ir tikimasi, kad paspartins įkrovimo stotelių diegimą visoje šalyje.
Reguliavimo pakeitimai pašalina pagrindines įkrovimo infrastruktūros kliūtis
Pagal susisiekimo ministro patvirtintas atnaujintas taisykles, elektromobilių įkrovimo stoteles dabar galima įrengti arčiau kelių nei anksčiau. Šis pakeitimas atspindi augantį elektromobilių skaičių Lietuvos keliuose ir infrastruktūros poreikį, kad ji neatsiliktų nuo realios paklausos.
Kokie atstumai dabar leidžiami
- Automagistralėse ir valstybiniuose keliuose įkrovimo stotelės gali būti įrengiamos mažesniu nei 30 metrų atstumu nuo kelio krašto.
- Regioniniuose keliuose leidžiamas atstumas sumažinamas iki mažiau nei 20 metrų.
- Vis tiek turi būti išlaikytas minimalus 4 metrų saugos buferis nuo eismo juostos.
Visi įrengimai turi būti suderinti su kelio valdytoju ir apimti susitarimus dėl galimo perkėlimo prireikus.
Infrastruktūra tampa natūralia transporto sistemos dalimi
Pasak „Via Lietuva“ vadovybės, peržiūrėtas reglamentas žymi aiškų požiūrį į elektromobilių įkrovimą. Įkrovimo stotelės dabar oficialiai pripažįstamos kaip mažos rizikos, esminė transporto infrastruktūra, o ne išimtis, reikalaujanti specialaus požiūrio.
Šis pripažinimas leidžia stoteles įrengti patrauklesnėse, didelio eismo vietose, taip pagerinant prieinamumą vairuotojams ir didinant naujų projektų komercinį gyvybingumą.
Greitesnis įgyvendinimas ir mažesnė biurokratija
Supaprastinta sistema sutrumpina projektų terminus ir sumažina administracinę naštą investuotojams. Leidžiant įkrovimo stoteles įrengti arčiau pagrindinių eismo srautų, naujosios taisyklės taip pat skatina glaudesnį privačių investuotojų ir kelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą.
Vairuotojams tai reiškia trumpesnius aplinkkelius, geresnį maršrutų planavimą ir didesnį pasitikėjimą keliaujant ilgesnius atstumus elektromobiliu.
Didėjantis elektromobilių skaičius daro pokytį savalaikį
Nors šiuo metu visiškai elektrinės transporto priemonės sudaro tik apie 1,3 proc. visų registruotų M1 klasės automobilių Lietuvoje, pardavimai sparčiai auga metai iš metų. Pramonės atstovai atkreipia dėmesį, kad 2025-ieji buvo rekordiniai elektromobilių registracijos metai.
Tobulėjant technologijoms, mažėjant transporto priemonių kainoms ir toliau augant iškastinio kuro kainoms, tikimasi, kad elektromobilių paklausa toliau didės. Viešoji įkrovimo infrastruktūra turi būti atitinkamai plečiama, kad netaptų ribojančiu veiksniu.
Paklausos ir investicijų perspektyvumo pusiausvyra
Energetikos sektoriaus ekspertai pabrėžia transporto priemonių diegimo ir infrastruktūros plėtros tarpusavio priklausomybę. Vairuotojai labiau linkę rinktis elektromobilius, kai yra įsitikinę, kad įkrovimas bus lengvas ir eilės retos. Tuo pačiu metu investuotojai yra labiau linkę finansuoti naujas įkrovimo stoteles, kai jų panaudojimo lygis yra didelis.
Atnaujintos kelių apsaugos zonų taisyklės yra parengtos atsižvelgiant į būsimą paklausą, pripažįstant, kad tankaus įkrovimo tinklo sukūrimas trunka kelerius metus.
Nauda už nacionalinių sienų ribų
Šis sprendimas turi ir platesnių pasekmių. Tai remia klimato tikslus, stiprina Lietuvos konkurencingumą Baltijos regione ir padeda užtikrinti efektyvesnį Europos Sąjungos lėšų, skirtų tvariam transportui, naudojimą.
Ar manote, kad lengvesnė prieiga prie įkrovimo stotelių prie pagrindinių kelių paskatins daugiau vairuotojų pereiti prie elektromobilių?
