Jei vakare užmiesčio kelyje iki greitojo įkrovimo stotelės lieka 15 km, o skydelyje rodomas elektromobilio nuotolis 0 km, ranka pati ima ieškoti pagalbos numerio. Bet ar automobilis tikrai sustos čia pat? Penkiolikos serijinių elektromobilių bandymas parodė, kad vieni po nulio dar ramiai pasiekia stotelę, o kiti pasiduoda beveik iš karto.
Lapkritį ši tema aktualesnė nei vasarą. Šaltyje elektromobilių nuotolis trumpėja, o bandymas vyko itin palankiomis sąlygomis, todėl jo rezultatus verta vertinti kaip geriausią įmanomą scenarijų, ne kaip pažadą.
Kaip vyko bandymas su tuščiomis baterijomis
Testą surengė asociacija „Autobest“ per „Ecobest Challenge“ bandymus, o rezultatus paskelbė lenkų leidinys „Auto Świat“. Maršrutas netoli Milano jungė miesto gatves, užmiesčio kelius ir greitkelį. Greitį diktavo priekyje važiavęs automobilis, kad greičio skirtumai neiškreiptų energijos sąnaudų. Vairuotojai keitėsi automobiliais kas 30 km, o kiekviename automobilyje sėdėjo tik vairuotojas.
Sąlygos buvo artimos kasdieniam naudojimui. Klimato kontrolė įjungta, važiuota standartiniu režimu be „Eco“ nustatymų, padangų slėgis atitiko gamintojų rekomendacijas. Oro temperatūra siekė 20–25 °C – elektromobiliams tai beveik idealios sąlygos, ir ši detalė dar bus svarbi.
Nuo 32 km iki vieno – visi rezultatai
Matuota, kiek kilometrų kiekvienas modelis nuvažiavo nuo akimirkos, kai skydelyje nuotolis nukrito iki nulio, iki visiško sustojimo:
- „Leapmotor B10“ – 32 km
- „Tesla Model Y Long Range“ – 31 km
- „BMW iX3“ – 26 km
- „Volvo EX60“ – 21 km
- „Mazda 6e“ – 19 km
- „Kia EV2“ – 18 km
- „Peugeot e-5008“ – 16 km
- „Renault Twingo“ – 15 km
- „Zeekr 7GT“ – 14 km
- „Opel Grandland“ – 13 km
- „Mercedes-Benz CLA“ – 12 km
- „Citroën ë-C5 Aircross“ – 12 km
- „Audi Q4 e-tron“ – 7 km
- „BYD Atto 2“ – 5 km
- „Xpeng P7+“ – 1 km
Sudėjus visus rezultatus, vidurkis – apie 16 km. Dvylika iš penkiolikos modelių po nulio nuvažiavo daugiau nei 10 km, o toliausiai nuriedėjęs „Leapmotor B10“ nuvažiavo 32 kartus daugiau nei paskutinis. Su tokia atsarga vairuotojas dar pasiektų stotelę, esančią už keliolikos kilometrų.
Įdomiausia – sąrašo apačia. „Auto Świat“ pabrėžia, kad „Xpeng P7+“ su visiškai įkrauta baterija nuvažiuoja daugiau nei kai kurie modeliai, po nulio nuriedėję gerokai toliau. Didesnis nuotolis. Vienas kilometras po nulio. Tokia ta matematika. Tad kuo remtis, jei net bendras nuotolis nieko nepasako apie paskutinius kilometrus?
Kodėl elektromobilio nuotolis 0 km dar nereiškia tuščios baterijos
Nulis procentų skydelyje nereiškia, kad traukos baterija iš tikrųjų tuščia. Gamintojai palieka rezervą, kuris saugo elementus nuo per gilaus iškrovimo. Kai įtampa nukrenta iki nustatytos ribos, baterijos valdymo sistema nutraukia galios tiekimą, ir automobilis sustoja.
Kiek rezervo palikti ir kiek jo leisti panaudoti vairuotojui, sprendžia kiekvienas gamintojas. Skiriasi ir borto kompiuterio kalibravimas, todėl ilgas važiavimas po nulio nebūtinai reiškia proporcingai didesnę energijos atsargą. Paprasčiau tariant, vieni modeliai nulį parodo su atsarga, kiti – arčiau tikrosios ribos.
Dar vienas niuansas – procentai ir kilometrai nėra tas pats. Nuotolis yra prognozė, iš dalies paremta neseniai išmatuotomis sąnaudomis, todėl važiuojant jis gali keistis. „Auto Świat“ primena ankstesnį „Tesla Model 3“ bandymą: esant 0 % automobilis rodė apie 3 km nuotolį, o nuvažiavo maždaug 50 km. Kraštiniai baterijos procentai apskritai elgiasi kitaip nei vidurinė skalės dalis – tai pastebima ir greitojo įkrovimo stotelėje, kur paskutiniai baterijos procentai įsikrauna lėčiausiai.
Lietuvos žiemą nulis gali reikšti visai ką kita
Bandymo rezultatai galioja tik tokioms sąlygoms, kokiomis jis buvo atliktas. Pats leidinys perspėja: žiemą, greitkelyje, į įkalnę ar su senesne baterija automobilis, kuris teste po nulio nuvažiavo daugiau nei 10 km, gali sustoti gerokai anksčiau. Todėl šio papildomo atstumo negalima laikyti įprastu rezervu, kaip degalų bake. Plačiau – elektromobilio nuotolis žiemą greitkelyje.
ENA suvestinėje, paremtoje „Regitros“ duomenimis, 2026 m. birželio 1 d. nurodyta 52 519 elektrinių lengvųjų automobilių. Daugumai jų netrukus teks važiuoti temperatūroje, kuri nuo teste buvusių 20–25 °C skiriasi keliomis dešimtimis laipsnių.
Jei automobilis vis dėlto sustoja ten, kur sustoti ar stovėti draudžiama, galioja tos pačios taisyklės kaip ir sugedus bet kuriam kitam automobiliui. Pagal KET 151 punktą vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą bei kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Ženklas pagal 92 punktą statomas gyvenvietėje ne arčiau kaip 25 m, už jos ribų – ne arčiau kaip 50 m nuo automobilio. Prieš kviečiant techninę pagalbą verta žvilgtelėti į naudotojo vadovą: kai kurių elektromobilių gamintojai draudžia vilkti automobilį, kai varomieji ratai liečia kelią, tad gali prireikti platformos.
Atsarga, kurios niekas nežada
Rezervas po nulio yra gamintojo inžinerinis sprendimas, kurio dydžio pirkėjas iš anksto nežino. Teste lyderiai paliko vietos dar daugiau nei trisdešimčiai kilometrų, o keli modeliai tokios galimybės beveik nedavė. Redakcijos vertinimu, ši informacija pirkėjui naudingesnė nei dar viena dešimtis kilometrų WLTP nuotolio brošiūroje.
Šaltuoju metų laiku tokių bandymų rezultatai greičiausiai būtų kuklesni. Kol gamintojai rezervo dydžio neįvardija, nulį skydelyje saugiausia laikyti tuo, kuo jis ir turėtų būti – riba, o ne slapta atsarga.
