Nedideli eismo įvykiai Lietuvos keliuose nutinka kasdien, dažnai per juose tik nežymiai apgadintos transporto priemonės, o sužeistųjų nėra. Daugeliu atvejų vairuotojai tikisi, kad tokios situacijos bus greitai išspręstos pateikus avarijos deklaraciją. Tačiau pagal Lietuvos įstatymus, atrodytų, nedidelis incidentas gali peraugti į rimtą administracinę bylą, priklausomai ne nuo paties smūgio, o nuo vairuotojo veiksmų prieš įvykį ir po jo.
Nedidelis eismo įvykis apibrėžiamas pagal pasekmes, o ne suvokimą
Kasdienėje kalboje „nedidelis“ eismo įvykis paprastai reiškia, kad nenukentėjo asmenys ir padaryta tik nedidelė turtinė žala. Teisiškai tokias situacijas galima išspręsti be policijos įsikišimo, jei abi šalys susitaria dėl aplinkybių ir užpildo avarijos deklaraciją.
Tačiau Lietuvos įstatymai neklasifikuoja įvykių vien pagal žalą. Lemiamas veiksnys yra tai, ar buvo visapusiškai laikomasi Kelių eismo taisyklėse nustatytų pareigų.
Pareigų po įvykio nesilaikymas viską pakeičia
Pagal KET reikalavimus, reglamentuojančius vairuotojų elgesį po eismo įvykio, vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, įjungti avarinį šviesoforą, prireikus pažymėti įvykio vietą įspėjamuoju trikampiu, likti įvykio vietoje ir pranešti policijai, jei kyla ginčas ar neaiškumų.
Pažeidus bent vieną iš šių pareigų, situacija nebelieka neformali. Pagal ANK 417 straipsnį, eismo saugumo pareigų nesilaikymas yra administracinis nusižengimas, neatsižvelgiant į žalos dydį.
Pasitraukimas iš įvykio vietos yra dažiausias eskalavimo veiksnys
Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos traktuojamas kaip atskiras administracinis nusižengimas pagal ANK 426 straipsnį. Svarbu tai, kad atsakomybė atsiranda net ir tuo atveju, jei žala yra nedidelė ir niekas nenukentėjo.
Praktiškai lengvas susidūrimas automobilių stovėjimo aikštelėje, po kurio nuvažiuojama nepalikus kontaktinių duomenų, yra pakankamas, kad būtų iškelta administracinė byla, dažnai apimanti teismo peržiūrą ir su vairuotojo pažymėjimu susijusias sankcijas.
Alkoholio vartojimas po įvykio sukuria neatidėliotiną atsakomybę
Kita kritinė riba yra alkoholio vartojimas po eismo įvykio. Net jei pats susidūrimas buvo nedidelis, alkoholio vartojimas prieš oficialiai nustatant aplinkybes yra draudžiamas.
Pagal ANK nuostatas, reglamentuojančias su apsvaigimu susijusią atsakomybę, alkoholio vartojimas po įvykio laikomas sunkiu pažeidimu ir beveik visada baigiasi administracine byla ir vairavimo teisės praradimu.
Ginčai tarp vairuotojų automatiškai įtraukiami į valdžios institucijas
Jei vairuotojai negali susitarti dėl kaltės, atsisako pildyti avarijos deklaraciją arba pateikia prieštaringus paaiškinimus, policijos įsikišimas tampa privalomas. Tuo metu administracinė byla pradedama net ir nesant sužalojimų ar didelės žalos.
Tada valdžios institucijos įvertina KET taisyklių laikymąsi, surenka pareiškimus ir nustato, ar įvyko administracinis nusižengimas.
Ankstesni pažeidimai gali paversti nedidelį incidentą rimtu atveju
Nustatant atsakomybę, ANK reikalauja atsižvelgti į ankstesnius pažeidimus, pakartotinumą ir bendrą pavojų eismo saugumui. Dėl to tas pats nedidelis incidentas gali sukelti labai skirtingus rezultatus, priklausomai nuo vairuotojo istorijos.
Tai paaiškina, kodėl vienas vairuotojas gali išspręsti situaciją draudimo būdu, o kitas susiduria su administracine byla dėl panašios žalos.
Kada nedidelis incidentas pagal įstatymą lieka nedideliu
Eismo įvykis lieka nenagrinėjamas administracinės bylos nagrinėjimo metu tik tuo atveju, jei nėra sužalojimų, abi šalys sutaria dėl kaltės, užpildyta eismo įvykio deklaracija, nevartotas alkoholis ir įvykdytos visos KET pareigos po įvykio.
Pažeidus bet kurią iš šių sąlygų, teisinės pasekmės atsiranda automatiškai. Ar kada susimąstėte, kiek atsakomybės priklauso nuo to, kas vyksta po smūgio, o ne nuo paties smūgio?
