Teisingas transporto priemonės žibintų naudojimas gali atrodyti paprastas, tačiau praktiškai tai išlieka viena iš dažniausių nesusipratimų priežasčių tarp vairuotojų Lietuvoje. Daugelis pažeidimų įvyksta ne dėl to, kad išjungtos šviesos, o dėl to, kad jos netinkamai naudojamos konkrečiomis sąlygomis. Kelių eismo taisyklės aiškiai apibrėžia, kada ir kaip reikia naudoti skirtingus žibintus, o šių detalių ignoravimas gali turėti įtakos tiek saugumui, tiek teisėtumui.
Važiavimas įjungus žibintus automatiškai nereiškia laikymosi reikalavimų
Pagal KET 99 punktą, motorinės transporto priemonės Lietuvoje dienos metu visada privalo važiuoti įjungtomis šviesomis. Vairuotojai gali naudoti dienos žibintus (DRL) arba artimąsias šviesas. Tačiau vien gabaritinių žibintų nepakanka, net jei transporto priemonė atrodo matoma.
Dažniausias nesusipratimas dieną
- Naudojant tik gabaritinius žibintus vietoj DRL arba artimųjų žibintų
- Darant prielaidą, kad DRL automatiškai apšviečia transporto priemonės galą
Daugelyje automobilių DRL neįjungia galinių žibintų, o tai žymiai sumažina matomumą lyjant ar rūke.
Nakties metu ir esant blogam matomumui reikalingas stipresnis apšvietimas
KET 100 punkte teigiama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui vairuotojai privalo naudoti artimąsias arba tolimąsias šviesas kartu su galiniais gabaritiniais žibintais ir numerio ženklo apšvietimu. Blogas matomumas apima rūką, smarkų lietų ar sniegą ir situacijas, kai matomumas yra mažesnis nei 300 metrų.
Tolimosios šviesos leidžiamos tik laikantis griežtų sąlygų
Pagal KET 101 punktą, tolimąsias šviesas galima naudoti neapšviestuose keliuose, kai jos neakina kitų eismo dalyvių. Tačiau KET 102 punktas reikalauja, kad vairuotojai persijungtų į artimąsias šviesas artėdami prie priešpriešiais judančio eismo, sekdami kitą transporto priemonę arba važiuodami apšviestais keliais gyvenvietėse.
Kitų vairuotojų apakinimas tolimosiomis šviesomis išlieka viena iš dažniausių su apšvietimu susijusių baudų priežasčių.
Rūko žibintai dažnai naudojami netinkamai, nepaisant aiškių taisyklių
KET 103 punktas leidžia naudoti priekinius rūko žibintus tik rūko, smarkaus lietaus ar sniego metu, kai matomumas iš tikrųjų sumažėjęs. Draudžiama juos naudoti giedromis sąlygomis.
KET 104 punktas yra dar griežtesnis dėl galinių rūko žibintų, kuriuos galima naudoti tik tada, kai matomumas yra mažesnis nei 50 metrų. Be reikalo paliktas įjungtas galinis rūko žibintas gali smarkiai apakinti iš paskos važiuojančius vairuotojus.
Avariniai žibintai turi konkrečią teisinę paskirtį
Pagal KET 105 punktą, avariniai žibintai turi būti įjungti eismo įvykio, priverstinio stabdymo, transporto priemonės vilkimo arba kliūčių eismui atveju. Naudoti avarinius žibintus vietoj posūkio rodiklių arba kaip mandagumo formą yra griežtai draudžiama.
Stovėti naktį reikia matomų gabaritinių žibintų
KET 106 punktas nustato, kad kai transporto priemonė pastatyta neapšviestoje gatvėje tamsiuoju paros metu, gabaritiniai žibintai turi būti įjungti. Ši taisyklė galioja net jei transporto priemonė trumpam sustoja.
Teisingas šviesų naudojimas yra susijęs su matomumu, o ne su įpročiu
Neteisingas apšvietimas vairuotojui retai kada atrodo pavojingas, tačiau jis labai veikia tai, kaip kiti suvokia transporto priemonę. Supratimas, kada žibintai yra privalomi, neprivalomi ar draudžiami, padeda išvengti baudų ir pagerina bendrą eismo saugumą. Ar kada nors permąstėte, kaip naudojate savo žibintus kasdienėse vairavimo situacijose?
