Lietuvoje keliai dėvisi greičiau nei turėtų, ir pagrindinė to priežastis – ne eismo augimas, o per didelis transporto priemonių kiekis kartu su atidėta priežiūra. Pasak valstybinio kelių operatoriaus „Via Lietuva“, perkrautas sunkusis transportas gerokai pagreitina dangos degradaciją, todėl remontas tampa dažnesnis ir daug brangesnis.
Kodėl Lietuvos keliai sensta greičiau nei planuota
Keliai projektuojami konkrečiai apkrovai ir eksploatavimo trukmei. Valstybinių kelių projektavimo laikotarpis yra mažiausiai 20 metų, o greitkelių – apie 30 metų. Praktiškai daugelis Lietuvos kelių eksploatuojami 40 ar net 50 metų be didelio dangos atnaujinimo.
Šis atotrūkis daugiausia atsiranda dėl ilgalaikio finansavimo trūkumo ir atidėtos priežiūros. Dėl to dangos praranda tvirtumą, trūkinėja, deformuojasi ir tampa nesaugios daug anksčiau nei numatyta.
Per daug svorio sunkvežimiai padaro daugiau žalos nei eismo augimas
„Via Lietuva“ pabrėžia, kad pagrindinė problema yra ne sunkiasvorių transporto priemonių skaičius, o per didelis jų svoris. Net ir nedidelė vienos ašies perkrova gali pažeisti kelio konstrukciją kelis kartus labiau, nei leidžia projektavimo standartai.
Lietuvoje didžiausias leidžiamas standartinių sunkvežimių bendrasis svoris yra 40 tonų. Varomosios ašies apkrova neturi viršyti 11,5 tonos, o kitų ašių apkrova ribojama iki 10 tonų. Šios ribos yra nuolat pažeidžiamos.
Vienas perkrautas sunkvežimis prilygsta tūkstančiams automobilių
Kelių inžinieriai apskaičiavo, kad viena smarkiai perkrauta transporto priemonė gali padaryti tiek pat konstrukcinių pažeidimų, kiek šimtai ar net tūkstančiai lengvųjų automobilių. Šis poveikis ypač stiprus regioniniuose ir rajoniniuose keliuose, kurie nėra skirti intensyviam sunkiajam transportui.
Karštis, provėžos, įtrūkimai ir saugumo rizika
Vasarą asfalto temperatūra gali siekti iki 60 °C. Tokiomis sąlygomis per didelė ašių apkrova sukelia provėžas, bangas, duobes, įtrūkimus ir byrančius kelio kraštus.
Šie defektai ne tik brangiai remontuojami, bet ir gerokai padidina eismo įvykių riziką.
Iniciatyva „STOP kelių žala“ ir griežtesnė kontrolė
Reaguodama į tai, Susisiekimo ministerija pradėjo programą „STOP kelių žala“. Jos tikslas – griežčiau vykdant kontrolę ir tobulinant technologijas sumažinti perkrautų krovininių transporto priemonių daromą žalą.
Planas apima svėrimo stočių tinklo plėtrą, kasmet įrengiant šešias naujas dinaminio svėrimo sistemas, o iki 2028 m. jų bus iš viso 18. Kelių inspekcijos veiks visą parą, o Lietuvos transporto saugos administracijos finansavimas padidės dešimteriopai.
Dinaminis svėrimas kaip ilgalaikis sprendimas
Šiuo metu Lietuva daugiausia remiasi statiniu svėrimu, kuris labai riboja inspekcijų pajėgumus. Nuo 2017 iki 2024 m. vidutiniškai buvo sveriamos tik apie trys transporto priemonės per darbo dieną.
Dinaminio svėrimo technologija leidžia transporto priemones sverti važiuojant. Esamų objektų duomenys rodo, kad 2024 m. apie 25 % sunkiųjų transporto priemonių viršijo leistinas svorio ribas, kai kuriais atvejais net dvigubai.
Kodėl tai paveikia visus
Didėjančios kelių priežiūros išlaidos galiausiai paveikia visą visuomenę: valstybės biudžetą, verslą ir gyventojus. Prasta kelių būklė didina transporto priemonių nusidėvėjimą, avarijų riziką ir transporto išlaidas.
Ekspertai teigia, kad veiksminga svorio kontrolė, modernios rinkliavų sistemos, pagrįstos nuvažiuotu atstumu, ir savalaikė kelių priežiūra yra būtinos siekiant sustabdyti infrastruktūros blogėjimą ir užtikrinti saugų mobilumą ateityje.
Ar manote, kad griežtesnė svorio kontrolė pagaliau sulėtins Lietuvos kelių naikinimą?
