Greitis Europos keliuose vėl svarstomas. Nors daugelis vairuotojų mano, kad 130 km/h greitis autostradose yra standartinis ir neliečiamas, naujos Pasaulio banko rekomendacijos siūlo kitokią kryptį. Siūlymas apima autostradu greičio apribojimų sumažinimą iki 100 km/h siekiant kelių eismo saugumo. Nors tai nėra privalomas teisės aktas, diskusijos visoje Europoje įgauna pagreitį.
100 km/h greitis autostradose aptariamas kaip saugumo kriterijus
Pasaulio bankas, kuris reguliariai skelbia kelių eismo saugumo ataskaitas, pasiūlė pavyzdinius greičio apribojimus skirtingoms kelių kategorijoms. Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, 100 km/h būtų tinkamas maksimalus greitis kontroliuojamos prieigos automagistralėse ir greitkeliuose.
Siūloma greičio struktūra visų tipų keliuose
- 30 km/h – vietose, kur transporto priemonės gali susidurti su pėsčiaisiais ir dviratininkais.
- 50 km/h – keliuose su sankryžomis, kur galimi šoniniai susidūrimai.
- 70 km/h – kaimo arba valstybiniuose keliuose, kuriuose yra potenciali kaktomuša susidūrimo rizika.
- 100 km/h – greitkeliuose ir automagistralėse su ribota prieiga.
Šie skaičiai pateikiami kaip su saugumu susijusios gairės, o ne kaip neatidėliotini teisiniai pakeitimai. Tačiau tokios institucijos kaip Europos transporto saugumo taryba jau seniai skatina panašius mažinimus, ypač miesto aplinkoje.
Šiuo metu neplanuojama keisti Lietuvos greitkelių apribojimų
Lengviesiems automobiliams vasaros sezonu (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.) leistinas greitis yra 130 km/h. Žiemos sezonu (nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.) jis sumažinamas iki 110 km/h. Greitkeliuose vasarą leistinas greitis yra 120 km/h, o žiemą – 110 km/h.
Šiuo metu nėra oficialaus pasiūlymo sumažinti Lietuvos autostradų ir greitkelių apribojimus iki 100 km/h. Diskusijos tebėra tarptautinių rekomendacijų ir saugumo debatų lygmenyje.
Greitis išlieka dominuojančiu veiksniu, lemiančiu sunkias avarijas autostradose
Remiantis įvairiais tarptautiniais tyrimais, per didelis greitis žymiai padidina tiek avarijų tikimybę, tiek sunkumą. Didesnis greitis sutrumpina reakcijos laiką ir pailgina stabdymo kelią. Pavyzdžiui, važiuodamas 130 km/h greičiu, transporto priemonė nuvažiuoja maždaug 36 metrus per sekundę, palyginti su maždaug 28 metrais per sekundę važiuodamas 100 km/h greičiu. Šis skirtumas gali būti lemiamas avarinėse situacijose.
Žemesnių apribojimų šalininkai teigia, kad moderni infrastruktūra nepašalina žmogiškųjų klaidų. Net ir naudojant pažangias vairuotojo pagalbos sistemas, fizika lieka nepakitusi: smūgio jėgos didėja eksponentiškai didėjant greičiui.
Ne visos šalys siekia mažesnių apribojimų
Įdomu tai, kad nors kai kurios institucijos rekomenduoja mažinti greitį, tam tikros šalys eksperimentuoja su didesniais autostradų apribojimais. Čekijos Respublika neseniai įvedė 150 km/h apribojimą pasirinktuose moderniuose autostradų ruožuose, kuriuose įrengtos pažangios eismo stebėjimo sistemos. Austrija taip pat diskutavo apie greičio apribojimų liberalizavimą konkrečiuose regionuose.
Šis kontrastas iliustruoja platesnį Europos susiskaldymą: ar saugumo politika turėtų teikti pirmenybę mažesniems universaliems apribojimams, ar leisti lankstumą tais atvejais, kai infrastruktūra ir transporto priemonių technologijos palaiko didesnį greitį?
Ar 100 km/h greičio viršijimas automatiškai reikštų baudą?
Jei šalis nustatytų 100 km/h greičio apribojimą autostradose, važiavimas 130 km/h greičiu pagal nacionalinę teisę būtų laikomas greičio viršijimu. Lietuvoje leistino greičio viršijimas 20–30 km/h šiuo metu užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 416 straipsnį, o baudos svyruoja nuo 30 iki 90 eurų, priklausomai nuo aplinkybių.
Tačiau šiuo metu šios taisyklės taikomos tik galiojantiems Lietuvos greičio apribojimams. Bet kokiems pakeitimams reikėtų nacionalinių teisės aktų pakeitimų.
Diskusijos vyksta dėl saugumo, mobilumo ir visuomenės pritarimo pusiausvyros
Diskusija apie 100 km/h greičio autostradas atspindi platesnį klausimą: kaip suderinti kelių eismo saugumą su efektyviu mobilumu. Mažesni greičio apribojimai gali statistiškai sumažinti mirčių skaičių, tačiau jie taip pat turi įtakos kelionės laikui, logistikai ir vairuotojų suvokimui.
Svarbiausia Lietuvos vairuotojų išvada yra ta, kad šalyje neplanuojama jokių neatidėliotinų pokyčių. Vis dėlto, Europos institucijoms toliau analizuojant greičio politiką, ši tema vargu ar išnyks iš viešųjų diskusijų. Ar pritartumėte mažesniam greičio apribojimui autostradose, jei tai akivaizdžiai sumažintų mirtinų avarijų skaičių?
