Degalų kainos Vokietijoje peršoko 2 eurų ribą už litrą – tokių kainų šalis nematė nuo pat Ukrainos krizės pradžios. Tačiau vietiniai vairuotojai bent jau gali būti tikri, kad degalų trūkumo nebus: Vokietija turi strategines naftos atsargas, kurių pakaktų 90 dienų be jokio importo. O kaip atrodo padėtis Lietuvoje?
Kodėl degalai brangsta ne tik dėl krizių
Benzino ir dyzelino kainų šuoliai Vokietijoje – ne tik globalių įtampų pasekmė. Didelę dalį kainos sudaro mokesčiai, įskaitant kontroversišką CO₂ mokestį. Šis mokestis, įvestas klimato politikos vardan, prideda prie degalų kainos nepriklausomai nuo žaliavinės naftos kainų rinkoje.
Šiuo metu kai kuriose Vokietijos degalinėse benzinas kainuoja daugiau nei 2 eurus už litrą. Vokietijos energetikos pramonės asociacija UNITI primena, kad tokia kaina – ne tik globalių įvykių atspindys, bet ir nacionalinės mokesčių politikos rezultatas.
Ar elektromobiliai tapo dar patrauklesni?
Kylant degalų kainoms, elektromobiliai įgyja papildomą privalumą. Jau ir taip apie 50% pigesnės eksploatacijos sąnaudos dabar atrodo dar patrauklesnės Vokietijos vairuotojams. Tačiau tai nereiškia, kad vidaus degimo varikliai neteks pozicijų – bent jau artimiausiu metu.
90 dienų atsargos – kaip tai veikia
Vokietijos naftos atsargų asociacija garantuoja, kad šalyje nuolat laikomos strateginės žaliavos ir produktų atsargos, kurių užtektų mažiausiai 90 dienų vartojimui. Tai reiškia, kad net visiškos blokados atveju Vokietija turėtų beveik tris mėnesius normalaus degalų tiekimo.
„Tarptautinis žaliavinės naftos tiekimas yra plačiai diversifikuotas, importo struktūros veikia sklandžiai. Logistika šalies viduje taip pat funkcionuoja įprastu režimu”, – teigia UNITI atstovas Dirkas Arnas Kuhrtas.
Strateginėse atsargose laikomi šie produktai:
- Žaliava nafta: bareliai, kurių pakanka perdirbti trims mėnesiams
- Benzinas: gatava tiekti į degalines
- Dyzelinas: ir kelių transportui, ir žemės ūkiui
- Kuro alyva: namų šildymui
- Aviacinis kuras: oro transportui
Kodėl neverta pirkti iš baimės
Asociacija perspėja prieš panikos pirkimus. Kai namų šildymo alyva tampa brangi, kai kurie vokiečiai skuba užpildyti savo bakas „iki kraštų” – bet ekspertai sako, kad tai nėra racionalu.
Tie, kurie turi dideles talpyklas, gali laukti palankesnių kainų ir pirkti dalimis, kai rinka nurimsta. „Vartotojai gali patys nuspręsti, kada, kiek ir pas kurį tiekėją pirkti, ir taip strategiškai reaguoti į kainų svyravimus”, – teigia Kuhrtas.
Ar Lietuvoje taip pat yra strateginės atsargos?
Lietuva, kaip ES narė, taip pat privalo laikyti strategines naftos produktų atsargas. Pagal ES reikalavimus, kiekviena šalis turi užtikrinti mažiausiai 90 dienų vartojimo atsargas arba per Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) sistemą.
Lietuvos strategines atsargas tvarko UAB „Naftos produktų atsargų agentūra” (NPAA), kuri valdo degalų saugyklas Lietuvoje ir užsienio bazėse. Šios atsargos būtų išleidžiamos tik rimtos krizės atveju – pavyzdžiui, jei dėl karo ar gamtinės nelaimės degalų importas į šalį būtų visiškai sustabdytas.
Tačiau skirtingai nei Vokietijoje, Lietuvoje degalų kainas labiau veikia pasaulinės naftos rinkos svyravimai nei vidiniai mokesčiai. Lietuvos akcizai yra santykinai stabilūs, o CO₂ mokestis šiuo metu nedaro tokio didelio poveikio kaip Vokietijoje.
Elektromobiliai kaip alternatyva
Kylančios degalų kainos skatina diskusijas apie energijos šaltinių įvairovę. Vokietijoje atsinaujinančios energijos lobby pabrėžia „fosilinę priklausomybę” kaip problemą, siūlydama spartinti perėjimą prie elektromobilių ir žaliosios energijos.
Tačiau, kaip pastebi ekspertai, atsinaujinantys energijos šaltiniai – vėjas ir saulė – turi didelį trūkumą: jų negalima saugoti dideliais kiekiais taip, kaip galima saugoti naftos produktus. Šiuo metu Vokietija neturi pakankamai didelių baterijų sistemų, kad sukauptų žiemos vėjo ar vasaros saulės energiją ilgesniam laikotarpiui.
Fosiliniai degalai gali brangti priklausomai nuo rinkos, bet jie užtikrina tiekimo stabilumą, kurio kol kas negali pasiūlyti atsinaujinanti energetika. Taigi net esant aukštoms kainoms, vairuotojai Vokietijoje ir Lietuvoje gali būti tikri, kad degalinės netuštės.
Ką daryti Lietuvos vairuotojams
Nors Lietuvoje degalų kainos dar nesiekia Vokietijos lygių, tendencija yra panaši – kainos kyla. Vairuotojai, kurie nori sutaupyti, gali naudotis kainų palyginimo programėlėmis ir rinktis pigesnes degalines regionuos
