Greičio matuoklių tolerancija Lietuvoje – tema, dėl kurios ginčijasi kone kiekvienas vairuotojas. Vieni tvirtina, kad galima drąsiai viršyti 10 km/val., kiti įsitikinę, jog fotoradarai fiksuoja nuo pirmo viršyto kilometro.
Tiesa, kaip dažnai nutinka, slypi tarp šių kraštutinumų. O 2026 metais situacija keičiasi: matuokliai perkeliami į naujas vietas, o jų Lietuvos keliuose jau daugiau nei 212.
Stacionarių matuoklių paklaida – ne tai, ką daugelis įsivaizduoja
Priešingai populiariai nuomonei, stacionarūs greičio matuokliai Lietuvoje neveikia su fiksuota 10 km/val. tolerancija. Tokie prietaisai kaip „MultaRadar S580″ ar „Sensys” sistemos turi sertifikuotą techninę paklaidos ribą – paprastai ±3 km/val. esant greičiui iki 100 km/val. ir ±3 proc. esant didesniam greičiui.
Praktikoje daugelis stacionarių matuoklių nustatyti taip, kad pažeidimus pradėtų fiksuoti nuo maždaug 11 km/val. viršijimo. Priežastis paprasta: pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 416 straipsnį, greičio viršijimas iki 10 km/val. užtraukia tik įspėjimą, todėl automatinės sistemos dažniausiai tokio viršijimo tiesiog neregistruoja.
Bet tai nereiškia, kad 10 km/val. viršijimas yra „leistinas”. Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys yra viešai pareiškęs, kad policija siekia, jog net už 5 km/val. viršytą greitį būtų taikoma piniginė bauda. Taigi kalbos apie toleranciją – tai techninis niuansas, ne leidimas spausti greičiau.
Trikojų radarų tolerancija – kintama ir nenuspėjama
Su stacionariais matuokliais bent galima numanyti logiką. Su trikojais – viskas sudėtingiau. Lietuvos keliuose nuo 2020 metų naudojami 37 trikojai radarai neturi pastovios tolerancijos ribos.
Ji priklauso nuo sąlygų: tamsiu paros metu ar esant blogam orui trikojis gali fiksuoti pažeidimus jau nuo 11 km/val. viršijimo. Šviesiu metu, kai matomumas geras, tolerancija gali siekti iki 21 km/val. Skirtumas – beveik dvigubas, ir vairuotojas niekada tiksliai nežino, kuri riba tuo metu taikoma.
Be trikojų, keliuose jau riedėti pradėjo daugiau kaip 10 nežymėtų policijos automobilių su išmaniąja greičio matavimo įranga. Policijos pareigūnai, naudodami rankinius prietaisus, turi teisę bausti net ir už mažesnį nei 10 km/val. viršijimą. Techninė paklaida (±3 km/val. arba ±3 proc.) minusuojama pažeidėjo naudai, bet tai neapsaugo nuo baudos už, tarkime, 7 km/val. viršijimą.
Vidutinio greičio ruožai – sulėtinti prieš kamerą nebeužtenka
Vidutinio greičio matavimo sistemos Lietuvos keliuose veikia jau kelerius metus, ir jų tinklas nuolat plečiasi. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose įrengtos 134 vidutinio greičio matavimo sistemos ir 78 momentiniai greičio matuokliai – iš viso 212 įrenginių.
Principas paprastas. Ruožo pradžioje ir pabaigoje stovi kameros, fiksuojančios automobilio numerius ir tikslų pravažiavimo laiką. Pagal atstumą ir sugaištą laiką sistema apskaičiuoja vidutinį greitį. Jei jis viršija leistiną ribą – administracinio nusižengimo protokolas formuojamas automatiškai.
Vidutinio greičio sistemos taip pat taiko toleranciją, panašią į stacionarių matuoklių. Paprastai pažeidimai iki 10 km/val. viršijimo nėra fiksuojami. Pavyzdžiui, jei leistinas greitis 90 km/val., o vidutinis ruože buvo 100 km/val. – baudos greičiausiai nebus. Tačiau 101 km/val. – jau užfiksuos.
Ne vienas vairuotojas forume dalinosi patirtimi: „Sulėtinau prieš kamerą ir maniau, kad viskas gerai.” Bet vidutinio greičio matuoklis skaičiuoja ne momentinį greitį prie kameros, o vidurkį per visą ruožą. Jei ruožas 3 kilometrų ir jį įveikėte per trumpiau nei matematiškai leidžia greičio limitas – bauda ateina nepriklausomai nuo to, kokį greitį rodėte prie pat kameros.
Baudos už greičio viršijimą 2026 metais
Pagal ANK 416 straipsnį, baudų dydžiai nepriklauso nuo to, koks prietaisas užfiksavo pažeidimą – stacionarus matuoklis, trikojis, vidutinio greičio sistema ar pareigūnas. 2026 metais baudų sistema atrodo taip: viršijimas iki 10 km/val. užtraukia įspėjimą, 11–20 km/val. – baudą nuo 12 iki 30 eurų, 21–30 km/val. – nuo 30 iki 90 eurų, 31–40 km/val. – nuo 120 iki 170 eurų, 41–50 km/val. – nuo 170 iki 230 eurų, o viršijus daugiau nei 50 km/val. – nuo 450 iki 550 eurų su galimybe atimti teises nuo 1 iki 6 mėnesių.
Pradedantiesiems vairuotojams (stažas iki 2 metų), taip pat motociklų, sunkiasvorių transporto priemonių ir autobusų vairuotojams sąlygos griežtesnės – pagal ANK 416 str. 7 dalį, teisių atėmimas pradedamas taikyti jau nuo 31 km/val. viršijimo.
Pakartotinių pažeidimų atveju bauda gali siekti iki 1000 eurų, jei per 12 mėnesių nuo ankstesnės nuobaudos vairuotojas vėl viršija greitį daugiau nei 20 km/val. Baudą privaloma sumokėti per 15 kalendorinių dienų, o neapmokėtos baudos galioja 5 metus ir gali būti išieškomos per antstolius.
2026 m. pokytis: matuokliai keliaus į naujas vietas
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis 2025 m. pasirašė naują stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo tvarką. Pagal ją, matuokliai bus perkeliami iš vietų, kuriose eismo situacija pagerėjo, į pavojingesnius ruožus. Kai kurie vidutinio greičio ruožai bus trumpinami arba skaidomi į atskiras dalis pagal avaringumo rodiklius.
Darbai planuojami 2026 m. pirmąjį pusmetį. Tai reiškia vieną paprastą dalyką: seni žinomų matuoklių žemėlapiai navigacinėse programėlėse gali nebeatitikti realybės. Kai kurie matuokliai atsidurs vietose, kur jų niekas nesitiki.
Spidometro paklaida – papildoma apsauga, bet ne garantija
Yra dar vienas faktorius, kurį verta žinoti. Automobilių spidometrai dažnai šiek tiek pervertina tikrąjį greitį – paprastai 2–5 km/val. Tai reiškia, kad spidometrui rodant 130 km/val. automagistralėje, tikrasis greitis gali būti 125–127 km/val. Tai suteikia tam tikrą papildomą „apsaugą”, bet pasikliauti vien ja – rizikinga.
Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, trečdalis eismo įvykių, per kuriuos žūsta ar sužalojami žmonės, įvyksta dėl netinkamo greičio pasirinkimo. 212 matuoklių Lietuvos keliuose, trikojų tinklas, nežymėti policijos automobiliai – visa tai ne tam, kad surinkti baudas. Saugiausias ir pigiausias sprendimas buvo ir liks tas pats: tiesiog laikytis leistino greičio.
