Vokietijos Aukščiausiasis Teismas (BGH) atmetė aplinkosauginės organizacijos „Deutsche Umwelthilfe” (DUH) ieškinius prieš BMW ir „Mercedes-Benz”. Organizacija siekė teismo sprendimu uždrausti abiem gamintojams pardavinėti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais po 2030 m. lapkričio. Pralaimėjimas galutinis – tai buvo paskutinė teisminė instancija.
Ko siekė ieškovai
DUH – Vokietijoje gerai žinoma organizacija, garsėjanti ieškiniais dėl dyzelinių automobilių draudimų keliuose miestuose. Šį kartą ambicijos buvo dar didesnės: organizacijos vadovai teisme rėmėsi Vokietijos Konstitucinio Teismo 2021 m. sprendimu dėl klimato apsaugos, kuriuo buvo nustatyta, kad valstybė privalo imtis griežtesnių priemonių mažinant CO₂ emisijas, kad neapribotų būsimų kartų laisvių.
DUH šią logiką bandė pritaikyti privačioms įmonėms. Argumentas: BMW ir „Mercedes” sunaudoja per didelę dalį Vokietijos ir pasaulio CO₂ biudžeto, todėl ateityje valstybė bus priversta imtis dar drastiškesnių priemonių, kurios apribos piliečių laisves. Tad gamintojai turėtų būti teismo įpareigoti nutraukti vidaus degimo variklių automobilių pardavimą nuo 2030 m.
Kodėl teismas atmetė
BGH šeštojo civilinio senato pirmininkas Stephanas Seitersas paskelbė, kad privatūs asmenys negali per civilinį teismą reikalauti iš automobilių gamintojų konkrečių klimato priemonių. Teismas nustatė, kad ieškovų asmeninės teisės nėra pažeidžiamos gamintojų veikla.
Esminis teismo argumentas: CO₂ emisijų biudžetas šiuo metu galioja visos Vokietijos mastu ir nėra paskirstytas nei atskiriems sektoriams, nei konkrečioms įmonėms. Jį paskirstyti – politikų, o ne teismų kompetencija. Jei piliečiai mano, kad valstybė leidžia per daug emisijų – jie gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet ne į civilinį teismą prieš privačias bendroves.
Abu gamintojai palaikė tokią poziciją. „Mercedes” atstovai po teismo posėdžio pareiškė, kad klimato tikslų nustatymas yra įstatymų leidėjo, o ne teisminės valdžios prerogatyva. BMW atstovas pabrėžė: diskusija dėl kelio į klimato tikslus turi vykti parlamente, ne teismo salėje.
DUH nesustoja: galimas kreipimasis į Konstitucinį Teismą
DUH vadovė Barbara Metz paskelbė, kad organizacija analizuos BGH sprendimą ir spręs, ar kreiptis į Vokietijos Federalinį Konstitucinį Teismą. Tai būtų paskutinė galima teisinė instancija Vokietijoje.
Verta pažymėti, kad DUH nėra eilinė aplinkosauginė organizacija. Ji turi specialų teisinį statusą Vokietijoje – vadinamąją asociacinę ieškinio teisę, leidžiančią tam tikroms NVO kreiptis į teismą visuomenės interesais. Būtent šia teise DUH prieš kelerius metus pasiekė dyzelinių automobilių draudimus keliuose Vokietijos miestuose. Tačiau šį kartą strategija nesuveikė – teismas aiškiai atskyrė valstybės įsipareigojimus nuo privačių įmonių atsakomybės.
Ką tai reiškia vidaus degimo variklių ateičiai
BGH sprendimas nereiškia, kad vidaus degimo varikliai Europoje gyvuos amžinai. ES jau priėmė sprendimą, kad nuo 2035 m. naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimas bus draudžiamas (su tam tikromis išimtimis e-degalams). Tačiau šis draudimas bus įgyvendinamas per teisės aktus, o ne per teismų sprendimus prieš konkrečias įmones.
BGH sprendimas nustato svarbų precedentą: klimato tikslai – politinio proceso, o ne teismo salės reikalas. Įmonės privalo laikytis galiojančių įstatymų, bet teismai negali joms nustatyti griežtesnių reikalavimų nei tie, kuriuos priėmė parlamentas.
Ar panašūs ieškiniai galimi kitose šalyse
Klimato bylos prieš privačias įmones – auganti tendencija visoje Europoje. Nyderlanduose 2021 m. teismas įpareigojo „Shell” sumažinti CO₂ emisijas 45 proc. iki 2030 m. (sprendimas vėliau apskųstas apeliacine tvarka). Italijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje taip pat keliamos panašios bylos. BGH sprendimas gali turėti įtakos kitų šalių teismams, nes Vokietijos teisinė praktika dažnai vertinama kaip orientyras ES mastu.
Kontekstas Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje daugiau nei 70 proc. automobilių parko sudaro dyzeliniai ir benzininiai automobiliai. ES 2035 m. draudimas tiesiogiai palies tik naujų automobilių pardavimą, o ne esamų eksploataciją. Tai reiškia, kad Lietuvos vairuotojai su dabartiniais automobiliais galės važiuoti ir po 2035 m. – klausimas tik toks, kiek tai kainuos, kai degalų mokesčiai ir aplinkosaugos rinkliavos toliau didės.
BGH sprendimas duoda aiškią žinią: automobilių gamintojai veiks pagal politikų nustatytas taisykles, o ne pagal aktyvistų reikalavimus teismuose. Ar tos taisyklės bus griežtesnės ar švelnesnės – priklausys nuo to, kas sėdės Europos Parlamente ir nacionaliniuose parlamentuose per ateinančius metus. Kol kas BMW ir „Mercedes” gali toliau pardavinėti ir benzininius, ir dyzelinius automobilius – ir teismas patvirtino, kad tam nereikia jokio specialaus leidimo.
