Paskutinį kovo sekmadienį – kovo 30 d. – Lietuva vėl suka laikrodžius valanda pirmyn ir pereina prie vasaros laiko. Tai kartojasi jau dešimtmečius, nors Europos Parlamentas dar 2019 m. balsavo už šios praktikos pabaigą. Susisiekimo ministras Juras Taminskas neaptakiai įvardija problemą: ne tai, kuris laikas – vasaros ar žiemos – geresnis, o pats nuolatinis sukiojimas.
Europos Parlamentas balsavo 2019 m. – ir niekas nepasikeitė
2019 m. Europos Parlamentas patvirtino poziciją, pagal kurią laikrodžių sukimas turėjo baigtis jau nuo 2021 m. Kiekvienai valstybei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti – gyventi vasaros ar žiemos laiku. Tačiau procesas sustingo: ES Taryboje valstybės narės nesugebėjo rasti bendro sutarimo, ir direktyva liko neratifikuota.
Pagrindinė kliūtis – geografiniai interesų skirtumai. Pietinės ES valstybės – Ispanija, Portugalija, Graikija – linksta prie vienos laiko zonos pasirinkimo, šiaurinės, tarp jų ir Baltijos šalys, – prie kitos. Nesutarus dėl laiko zonų, susidaro rizika, kad kaimyninės šalys gyventų skirtingu laiku, o tai apsunkintų kasdienį gyvenimą pasienio regionuose ir trikdytų verslo ryšius.
Lietuva, Latvija, Estija – senos bendros pozicijos
Baltijos šalys šiuo klausimu veikia vieningai. Lietuva, Latvija ir Estija dar 2018 m. susitarė, kad laikrodžių sukiojimo reikėtų atsisakyti. Lietuvoje atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad dauguma gyventojų teiktų pirmenybę vasaros laikui – tai reiškia ilgesnius vakarus, daugiau dienos šviesos po darbo.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas šiuo klausimu diplomatiškas nebuvo: „Gaila, kad Europos lyderiai iki šiol neranda sutarimo šiuo paprastu klausimu. Europos Komisijai palinkėčiau daugiau ūkiškų, realių darbų, o ne biurokratijos ir popierizmo.” Ministras pridūrė, kad nors geopolitiniai iššūkiai gali nustumti šį klausimą į antrą planą, vieningam sprendimui artimiausi metai nežada.
Europos Komisija pradėjo naują poveikio vertinimo studiją
2026 m. pradžioje Europos Komisija atkūrė diskusiją ir pradėjo naują poveikio vertinimo studiją. Studijos rengėjai jau pristatė valstybėms narėms galimus scenarijus, o rezultatų tikimasi vasarą. Susisiekimo ministerija dalyvauja ES Tarybos diskusijose šiuo klausimu.
Tai nėra pirmoji tokia studija – panašios analizės buvo atliktos ir anksčiau. Tačiau šįkart proceso kontekstas kiek kitoks: Europa sprendžia daugybę skubių klausimų, todėl laikrodžių sukimo tema konkuruoja dėl politinio dėmesio su reikšmingai sunkesniais iššūkiais. Ar tai padės, ar trukdys priimti galutinį sprendimą – neaišku.
Ką reiškia laikrodžių sukimas praktiškai
Du kartus per metus – kovo pabaigoje ir spalio pabaigoje – milijonai žmonių prisitaiko prie pasikeitusio laiko. Moksliniai tyrimai rodo, kad pavasarinė valanda, „prarandama” naktį, trumpam sutrikdo miego ritmą. Registruojamas ir trumpalaikis eismo įvykių bei darbo traumų padaugėjimas pirmąją savaitę po perėjimo.
Ekonominiu požiūriu skaičiavimai prieštaringi: energijos taupymo efektas, kuris buvo pagrindinis šios praktikos argumentas XX a., šiuolaikinėmis sąlygomis vertinamas kaip minimalus. Tačiau sutarimo, kuris laikas – vasaros ar žiemos – būtų naudingesnis, nėra nei tarp mokslininkų, nei tarp politikų.
Kol ES studija vasarą nepateiks rezultatų, Lietuva ir toliau suks laikrodžius – du kartus per metus, kaip ir paskutinius kelis dešimtmečius. Sprendimas gali ateiti, bet niekas nelaiko kvėpavimo.






