Greičio matavimo kameros dažnai laikomos neabejotinu teisingumo instrumentu. Tačiau Jungtinėje Karalystėje neseniai paaiškėjo, kad sistema galėjo klysti milijonus kartų – ir dabar valdžios institucijos atsiprašinėja, grąžina baudas bei šalina taškus iš vairuotojų pažymėjimų. Incidentas kelia klausimų, kurie aktualūs toli už JK ribų.
Kas nutiko: sinchronizacijos problema kainavo milijonus baudų
JK kelių operatorius „National Highways” patvirtino techninę anomaliją, paveikusią kintamo greičio matavimo kameras. Problema – nedidelis vėlavimas tarp pakelės kamerų ir netoliese įrengtų elektroninių greičio ribojimo ženklų.
Praktiškai tai reiškė štai ką: greičio apribojimas pakeičiamas, tačiau kamera fiksuoja vairuotoją kaip pažeidėją tą pačią akimirką – nors tas dar tik spėja reaguoti į naują ženklą. Pagal JK taisykles, po greičio apribojimo pakeitimo vairuotojui turėtų būti suteiktas 10 sekundžių lengvatinis laikotarpis. Paveiktose vietose šis laikotarpis nebuvo taikomas visai.
„National Highways” nuo 2021 m. oficialiai užfiksavo apie 2 650 neteisingų kamerų aktyvavimų. Tačiau ekspertai apskaičiavo, kad problema galėjo apimti daugiau nei šešis milijonus aktyvavimų – iki 40 proc. kintamo greičio kamerų JK greitkeliuose ir pagrindiniuose keliuose galėjo būti paveiktos. Ne kiekvienas aktyvavimas automatiškai virto bauda, tačiau mastas – beprecedentis.
Oficialus atsakas: atsiprašymai ir kompensacijos
„National Highways” oficialiai atsiprašė nukentėjusių vairuotojų. Organizacija patvirtino, kad neteisingai nubaustiems asmenims bus atlyginta, o baudos taškai – pašalinti iš vairuotojo pažymėjimų. Koordinavimui pasitelktos policijos pajėgos.
Pasak kelių eismo saugumo institucijų, įdiegtas naujas duomenų tikrinimo procesas, skirtas užtikrinti, kad panaši techninė anomalija ateityje nesukeltų neteisingų baudų. JK vairuotojams, manantiems, kad bauda buvo skirta klaidingai, nereikia imtis aktyvių veiksmų – valdžios institucijos patvirtino, kad su visais nukentėjusiais susisiekiama tiesiogiai.
Kodėl kintamo greičio sistemos yra jautrios
Kintamo greičio sistemos sukurtos siekiant gerinti eismo srautą ir saugumą – jos dinamiškai keičia apribojimus priklausomai nuo eismo intensyvumo, oro sąlygų ar kelionių laiko. Tačiau jos remiasi tobula ženklų, kamerų ir galinės programinės įrangos sinchronizacija.
Net nedidelis vėlavimas – kelios sekundės – gali sukelti teisinių pasekmių, kai visa sistema automatizuota ir žmonių sprendimus pakeičia algoritmai. Šis atvejis tai parodė itin aiškiai.
Ar tai tik JK problema? Kintamo greičio kameros naudojamos ir kitose Europos šalyse – Vokietijoje, Nyderlanduose, Austrijoje. Skaidrumo ir atskaitomybės klausimai automatizuoto vykdymo srityje nėra išimtinai britų galvosūkis.
Lietuvos kontekstas: situacija kol kas kitokia
Lietuvoje kintamo greičio matavimo sistemos plačiau nenaudojamos – stacionarios ir mobilios kameros fiksuoja momentinį greitį konkrečiame taške arba matuoja vidutinį greitį tarp dviejų fiksuotų punktų. Oficialiai apie jokią panašią sisteminę anomaliją nepranešta.
Tačiau principas tas pats: jei kada nors gausite baudą ir manote, kad ji skirta klaidingai – Lietuvoje yra teisė ją skųsti. Skundas teikiamas baudą išrašiusiai institucijai arba teismui per 20 dienų nuo pranešimo gavimo. Ši teisė egzistuoja – ir šis JK atvejis primena, kad ja naudotis kartais yra pagrįsta.
Milijonai klaidingų baudų vienoje šalyje – tai ne tik techninis skandalas. Tai signalas, kad automatizuotos sistemos reikalauja ne tik pasitikėjimo, bet ir nuolatinės priežiūros. Skaičiai kalba patys.
