„Nepastebėjau, kad jie dar įjungti” — tai dažniausia frazė, kurią girdi pareigūnai sustabdę vairuotoją su degiančiais rūko žibintais vidury giedros dienos. Kiti prisipažįsta atvirai: su įjungtais rūko žibintais automobilis „gražiau atrodo”. Abiem atvejais — bauda. Ir tai dar ne svarbiausia problema.
Rūko žibintai yra viena dažniausiai netinkamai naudojamų transporto priemonių šviesos sistemų Lietuvos keliuose. Pavasarį, kai dienos ilgėja ir oras gerėja, ši problema tampa ypač akivaizdi — vairuotojai, pamiršę išjungti žibintus po paskutinio rūko ryto, toliau važiuoja su jais dienomis ir savaitėmis. Kelių eismo taisyklės (KET) nustato tikslias sąlygas, kada rūko žibintai leidžiami — ir daugelis vairuotojų jų tiesiog nežino.
Kada rūko žibintai legalūs — tikslios KET ribos
KET aiškiai atskiria priekinius ir galinius rūko žibintus, ir šis skirtumas svarbus.
Priekiniai rūko žibintai leidžiami, kai matomumas sumažėja žemiau 300 metrų — dėl rūko, smarkaus lietaus, sniego, dulkių ar dūmų. Taip pat leistinas jų naudojimas kaip laikinas pakaitalas, jei sugedęs kairysis artimųjų šviesų žibintas.
Galiniai rūko žibintai — dar griežtesnė kategorija. Jie leidžiami tik kai matomumas krenta žemiau 50 metrų. Tai itin retas atvejis net ir tiršto rūko dienomis. Dažniausiai vairuotojai įjungia galinius rūko žibintus „dėl visa ko” ir pamiršta juos išjungti — o tai akina iš paskos važiuojančius vairuotojus net ir geromis sąlygomis.
Ir dar viena detalė, kurią daugelis ignoruoja: nakties metu rūko žibintai taip pat draudžiami. Naktis nėra „blogas matomumas” KET prasme — tam yra artimosios ir tolimosios šviesos. Rūko žibintai nukreipti žemyn ir į šonus, todėl tamsiuoju metu jie ne tik nepadeda, bet ir gali blaškyti kitus eismo dalyvius.
Kodėl rūko žibintai dieną yra beprasmiški
Techninis paaiškinimas paprastas. Rūko žibintai konstruoti šviesti žemyn ir horizontaliai — taip, kad šviesa sklistų po rūko sluoksniu, o ne į jį. Giedru oru ši savybė ne tik neduoda jokios naudos, bet ir padidina degalų sąnaudas. Elektros energijos kiekis, kurį sunaudoja rūko žibintai, nėra nežymus — ypač vyresnių automobilių halogeniniai modeliai.
Ar to pakanka, kad vairuotojai juos išjungtų? Statistika rodo — ne visada. Neoficialūs stebėjimai rodo, kad apie 40 procentų transporto priemonių Lietuvos keliuose kasdien važiuoja su bent vienu netinkamu šviesos prietaisu. Rūko žibintai sudaro reikšmingą dalį šio skaičiaus.
Bauda: nedidelė, bet įrašas lieka
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 8 dalį, netinkamas rūko žibintų naudojimas priskiriamas bendrai KET pažeidimų kategorijai ir užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 12 eurų. Bauda nedidelė — bet tai vis tiek administracinis nusižengimas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Kai kurie vairuotojai klaidingai mano, kad tokia maža bauda — ne rimtas dalykas. Tačiau Lietuvos kelių policija pabrėžia, kad netinkamas galinių rūko žibintų naudojimas — tai ne tik taisyklių pažeidimas, bet ir realus pavojus. Ryškūs galiniai žibintai giedru oru gali akinti sekantį vairuotoją ir taip prisidėti prie avaringumo.
Vokietijoje bauda už tą patį pažeidimą siekia iki 20 eurų, Jungtinėje Karalystėje — galiniai rūko žibintai draudžiami esant matomumui virš 100 metrų, o pažeidimas gali užtraukti baudos taškus. Lietuva šiuo atžvilgiu yra tarp vidutinio griežtumo šalių.
Techninė apžiūra: kada rūko žibintai tampa rimta problema
Rūko žibintų gedimas — tai ne tik techninė smulkmena. Pagal „Transeksta” duomenis, maždaug 4 procentai Lietuvoje tikrinamų transporto priemonių turi rūko žibintų sistemų defektų. Tai apie 28 000 automobilių per metus.
Techniniame apžiūros centre rūko žibintai tikrinami pagal kelis kriterijus: šviesos pluošto kryptis, ryškumas, spalva ir žibinto padėtis. Jei šviesa sklinda aukščiau nei artimųjų žibintų riba — tai didelis trūkumas, galintis sustabdyti TA. Netinkamai sureguliuoti žibintai, kurių šviesa sklinda per žemai, paprastai fiksuojami kaip nedidelis trūkumas.
Svarbu: automatinės rūko žibintų sistemos, kurias turi kai kurie naujesni automobiliai, neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės. Jei sistema įsijungė automatiškai, bet sąlygos to nereikalauja — vairuotojas vis tiek atsakingas.
Ką daryti prieš išvažiuojant
Paprasčiausias būdas išvengti baudos — įprotis patikrinti žibintus prieš išvažiuojant ir po kiekvieno rūkoto ar lietingo ryto. Daugelis vairuotojų rūko žibintus įjungia blogomis sąlygomis ir tiesiog pamiršta juos išjungti, kai oras pagerėja.
Kelios praktinės taisyklės: priekinius rūko žibintus įjunkite tik kai matomumas akivaizdžiai sumažėjęs ir nepalankios sąlygos trunka — ne tam, kad per rūkanotą rytą nuvažiuotumėte iki darbovietės ir paliktumėte įjungtus visą dieną. Galinius rūko žibintus įjunkite tik tiršto rūko ar pūgos sąlygomis, kai iš tikrųjų sunku matyti tolesnius automobilius. Ir nedelsdami juos išjunkite, kai oro sąlygos pagerėja.
Ekspertai prognozuoja, kad ši problema artimiausiame dešimtmetyje taps mažiau aktuali — LED segmentiniai žibintai naujuose automobiliuose veikia adaptyviai ir papildomų rūko žibintų tiesiog nereikalauja. Bet kol tas laikas ateis — galiojančios taisyklės nesikeitė.
