Balandžio 1-oji — oficiali vasarinių padangų sezono pradžia Lietuvoje. Dygliuotąsias privaloma pakeisti iki balandžio 10 d. Tačiau kiekvieną pavasarį kartu su eilėmis servise grįžta tos pačios klaidos: senos padangos paliekamos prie garažo, keitimas namuose atliekamas be momento rakto, o akmenukų protektoriuje niekas nepasižiūri.
Šiemet verta bent vieną iš šių įpročių pakeisti.
Senos padangos — nemokamai ir legaliai
Padangos gamtoje gali irti iki 140 metų. Degant neįrengtose krosnyse, jos išskiria pavojingus teršalus. Vis dėlto dalis vairuotojų jas vis dar palieka miškuose ar šalia konteinerių — nors atsikratyti padangų teisėtai ir nemokamai šiandien paprasčiau nei bet kada.
Lietuvos atliekų tvarkymo įstatymas numato tris aiškius kelius. Pirma — keičiant padangas autoservise, senos turi būti priimamos nemokamai. Servisas privalo priimti tiek padangų, kiek klientas keičia, ir užtikrinti jų tinkamą sutvarkymą. Atsisakymas tai padaryti yra įstatymo pažeidimas — tokiais atvejais galima kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą ([email protected]) arba Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Antra — perkant naujas padangas, pardavėjas taip pat privalo nemokamai priimti tokį patį senų padangų kiekį. Tai taikoma ir internetiniam pirkimui. Perdirbimo išlaidos jau įskaičiuotos į padangų kainą — tai ne papildoma paslauga, o teisė.
Trečia — jei namuose susikaupė senų, nebenaudojamų padangų, jas galima pristatyti į stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelę. Šiauliuose, kaip ir daugelyje savivaldybių, iš vieno gyventojo per metus nemokamai priimamos 4 lengvojo automobilio padangos. Aikštelių adresus ir darbo laiką rasite savo savivaldybės svetainėje arba www.atliekos.lt.
Perdirbus tūkstantį padangų, galima atgauti apie 150 kg plieno ir pagaminti gumos granulių, iš kurių gaminami sporto aikštynų dangos, žaidimų aikštelių paklotai, kelio ženklų pagrindai. Tai ne tik aplinkosaugos, bet ir konkrečios medžiagos grąžinimas į apyvartą.
Keitimas namuose: kada verta, kada ne
Jei turite dvi atskiras ratų komplektus (žieminiai ir vasariniai ant skirtingų diskų), keitimas namuose yra realus variantas. Tam nereikia specialios įrangos — pakanka funkcionalaus domkrato, momento rakto ir lygio ploto.
Tačiau čia slypi dažniausia klaida: daugelis keičia ratus be momento rakto. Kiekvienas gamintojas nurodo konkrečią veržlių sukimo jėgą — dažniausiai 90–120 Nm. Rankomis tiksliai įvertinti šios jėgos neįmanoma: priveržus per stipriai — sunaikiname varžtus, per silpnai — ratas gali išsilaisvinti. Momento raktas nėra prabanga, o saugos priemonė.
Antra problema — balansavimas. Jei ant to paties disko keičiate tik padangą (be atskiro ratų komplekto), balansuoti būtina. Balansuoti reikia servise — net po vienos sezono, nes ratas gali „išsibalansuoti”. Nesubalansuoti ratai sukelia vibraciją, kuri persiduoda į vairą, amortizatorius ir pakabos elementus. Paslauga kainuoja apie 3–5 € už ratą — tai nėra didelė suma prieš galimas remonto sąnaudas.
Kitas dalykas, kurį verta atlikti keičiant: tikrinami stabdžiai ir pakaba — jie gerai matomi, kol ratas nuimtas. Ir dar viena smulkmena: automobilio TPMS sistema (padangų slėgio daviklis) po keitimo gali reikalauti nustatymo iš naujo. Procedūra aprašyta automobilio naudojimo instrukcijoje — paprastai pakanka nuvažiuoti kelis kilometrus.
Akmenukų protektoriuje — ne tik estetikos klausimas
Tai detalė, kurią vairuotojai dažnai ignoruoja. Akmenukų protektoriuje klausimas atrodo estetinis — tačiau taip nėra. Remiantis „Continental” ir „Firestone” duomenimis, užsikimšęs protektorius keičia ratų balanso savybes ir sukelia mikrovibracijas. Ilgainiui jie persiduoda amortizatoriams ir vairavimo sistemai, spartindami jų nusidėvėjimą.
Ypač aktualu vasaros metu ir po važiavimo žvyrkeliais: aukšta temperatūra kartu su netinkamu padangos slėgiu ir užsikimšusiu protektoriumi gerokai padidina gumos pažeidimo riziką. Aštresni akmenukų fragmentai gali lėtai smelktis į gumos struktūrą.
Sprendimas paprastas — atsuktuvas ar raktelis, 5 minutės prieš sezoną. Nereikia jokio serviso. Kartu patikrinkite slėgį ir išorines padangų pažaidas: įtrūkimus šonuose, protektoriaus gylio kritimą žemiau 1,6 mm.
Prieš išvažiuojant pirmą kartą po keitimo
Pirmosiomis minutėmis po padangų keitimo — važiuokite atsargiai. Patikrinkite stabdžius ir valdymą mažu greičiu prieš išvažiuodami į gatvę. Po pirmojo važiavimo dar kartą patikrinkite veržlių sukimo jėgą — ypač jei keičiate patys. Padangos slėgį irgi verta patikrinti po pirmojo šildymo.
Nusimautos žieminės padangos prieš sandėliavimą: nuvalykite nuo purvų, patikrinkite slėgį (slėgis stabilizuoja gumos formą saugojimo metu), padengkite gumos apsaugos priemone ir laikykite vėsioje, sausoje vietoje — ne tiesiogiai saulės šviesoje.
Padangų keitimas pavasarį — tai ne tik KET reikalavimas, bet ir realus saugos sprendimas. Kuo greičiau, tuo geriau: vasarinės padangos šiltu asfaltu stabdo trumpiau ir valdo geriau nei žieminės.
