„Keiksnojau ir aš kelininkus” — taip susisiekimo ministras Juras Taminskas tinklalaidėje „Važiuojam” kalbėjo apie šios žiemos kelių būklę. Ir iš karto pridūrė, kas yra tikrasis kaltininkas: perkrautas sunkiasvoris transportas. Pasak ministro, šios žiemos žala tik pagreitino ir taip metų metus buvusią degradaciją — o dabar priemonių rinkinys yra suformuotas ir veikia.
Automatinės svarstyklės ir e-tolingas — kovos su kelių gadintojais priemonės
Pagrindiniuose sunkiasvorių transporto srautų taškuose bus įrengtos momentinės svarstyklės. Sistema veiks automatiškai: pravažiuojantis per svarus perkrautas sunkvežimis — kamera fiksuoja numerį, sistema generuoja administracinio nusižengimo protokolą. Be žmogaus įsikišimo, be galimybės prasmukti.
„’Via Baltica’, moderni nuo Marijampolės iki Lenkijos pasienio, bet įrengta lygiai nulis svarstyklių sunkiasvoriam transportui. Investavome daugiau nei pusę milijardo, bet neradome kelių šimtų tūkstančių eurų padaryti svarstyklių?” — retoriškai klausė ministras, nekaltindamas dabarties, bet žadėdamas nekartoti praeities klaidų.
Lygiagrečiai — e-tolingas: kitais metais Lietuvoje turėtų pradėti veikti nauja elektroninė sunkiasvorių apmokestinimo sistema pagal nuvažiuotus kilometrus ir variklio taršą. Prie svarstyklių ir e-tolingo — Kelių priežiūros ir plėtros programos susiejimas su infliacija, kad skirti pinigai neprarastų realios vertės.
Ar to pakanka? Ministras atviras: kelių situacijos stabilizavimas užtruks ne vienus metus, gal net dešimtmetį.
Tiltai, traukiniai ir Klaipėdos uosto plėtra
2026-ieji Susisiekimo ministerijoje — tiltų ir viadukų metai. Per viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektus iki 2030 m. planuojama sutvarkyti papildomai 99 tiltus ir viadukus. Kėdainių pagrindinis tiltas atveriamas pavasarį, antrasis — metų antroje pusėje.
Traukiniai jau čia. „Stadler” elektriniai traukiniai — pristatyti spalį Vilniuje, vasarį Kaune. Ministras juos patikrino asmeniškai: patogi kėdė, daugiau vietos kojoms, kitas komforto lygis. „Kaip sakytų mano močiutė — tikras Vakarų pasaulis atėjo.”
Klaipėdos jūrų uosto pietinė dalis — strateginis projektas su dviem atskirais įstatymais šios Seimo sesijos darbotvarkėje. Tikslas: iki 2028 m. įrengti 100 ha naują teritoriją, kuri tarnaus tiek kroviniams, tiek kariniam mobilumui. Ministras tai siejo tiesiogiai su Persijos įlankos krizės pamoka — jūrų keliai yra kritinė infrastruktūra.
Vieningas bilietas — 2028 metais
Teisinio reguliavimo pakeitimai vieningo bilieto sistemai pateikiami Seimui šią pavasario sesiją. Kai bus priimti — prasidės diegimo procesas. Planas: 2028 m. lietuviai galės naudotis viena programėle — nuo elektrinio paspirtuko iki kelto į Kuršių neriją.
Ministras kategoriškai: žmonių į viešąjį transportą prievartu nevarys. „Reikia sukurti sąlygas, kad žmonės patys pasirinktų.” Infrastruktūra pirmiau — tada žmonės savaime seka.
Balionai ir laikrodžio sukimas
Raudonas segtuvas ant stalo — daugiau nei 500 puslapių įrodymų, pateiktų Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) apie Minsko režimo hibridinę ataką balionais per Vilniaus oro uosto oro erdvę. Rezultatas: Vilniaus oro uosto veiklos trikdymas sutrumpintas nuo 6–8 valandų iki 17 minučių.
Laikrodžio sukimas — klausimas, kuris grįžta kas pusmetį. Taminskas skeptiškas dėl greito ES sprendimo, bet inicijuos Baltijos šalių ir Suomijos darbo grupę, kuri stumdys vieningo laiko klausimą. Lietuva 2025 m. pirmininkavo ES Tarybai — tai, pasak ministro, bus proga imtis lyderystės ir pagaliau uždaryti šį klausimą.
Ir dar: šiais metais bus sutvarkytas rekordinis automagistralių kilometrų skaičius — daugiau nei 100 km. Ne todėl, kad viskas gerai — o todėl, kad reikia pradėti kažkur.
