Veidrodėlių reguliavimas – vienas dažniausiai ignoruojamų automobilio saugos elementų. Daugiau nei 80 % vairuotojų tai daro neteisingai: nukreipia šoninius veidrodėlius taip, kad matytų savo automobilio šoną. Tai intuityviai atrodo teisinga – bet būtent taip susidaro didžiausia akloji zona. Ir ji dažniausiai pastebima tik tada, kai jau per vėlu.
Kodėl veidrodėlių reguliavimas prasideda ne nuo veidrodėlių
Prieš reguliuojant veidrodėlius, pirmiausia reikia sureguliuoti sėdynę ir priimti teisingą vairuotojo poziciją. Nugara turi remtis į atlošą, rankos – būti lengvai sulenktos laikant vairą. Tik tada reguliuojami veidrodėliai – pagal konkrečią vairuotojo laikyseną ir ūgį.
Dažna klaida: vairuotojas sureguliuoja veidrodėlius, paskui persisėda patogiau, ir visa reguliavimo geometrija pasislenka. Taisyklė paprasta – pirma pozicija, paskui veidrodėliai. Ne atvirkščiai.
Galinis veidrodėlis: ką jame turėtumėte matyti
Galinis veidrodėlis turi apimti visą galinį langą ir maksimalų kelią už automobilio. Vaizdas turi būti centruotas – be poreikio judinti galvą ar keisti kūno poziciją. Jei reikia pasilenkti ar pasukti galvą, kad pamatytumėte viso galinio lango vaizdą – veidrodėlis sureguliuotas neteisingai.
Svarbus niuansas: galinis veidrodėlis neskirtas automobilio salonui stebėti. Jei matote savo pečius ar vidinę dalį – pasukite veidrodėlį aukštyn ir atgal, kol salonas išnyks iš vaizdo lauko.
Šoniniai veidrodėliai: klaida, kurią daro dauguma
Čia ir atsiranda ta 80 % klaida. Daugelis vairuotojų šoninius veidrodėlius nukreipia taip, kad didelę vaizdo dalį užima paties automobilio šonas. Tai sukuria psichologinę saugumo iliuziją – matau savo automobilį, vadinasi, žinau, kur jis yra. Bet tai nereikalinga informacija: jūs jau žinote, kur yra jūsų automobilis.
Taisyklinga reguliavimo logika: šoninis veidrodėlis turi rodyti aplinką ir gretimas juostas, o paties automobilio kraštui skiriamas minimalus plotas – tik kaip orientacinis taškas. Kairysis veidrodėlis – matomos tik automobilio kairiosios pusės kraštinė linija ir erdvė už bei šalia. Dešinysis – analogiškai: automobilio dešinė kraštinė ir erdvė šalia bei už jo.
Abu šoniniai veidrodėliai turi papildyti galinio veidrodėlio vaizdą – ne jį kartoti. Jei visuose trijuose veidrodėliuose matote tą patį galinį automobilį – kažkuris iš jų rodo per siaurą kampą.
Akloji zona: ar veidrodėliai ją visiškai panaikina
Net teisingai sureguliuoti veidrodėliai akliosios zonos visiškai nepanaikina. Šoniniuose veidrodėliuose visada lieka tam tikras kampas, kurio neapima joks iš trijų veidrodėlių. Šiuolaikiniuose automobiliuose ši zona papildomai stebima aklosios zonos perspėjimo sistema – bet ji yra pagalbinė, ne pagrindinė.
Pagal Lietuvos KET 79 punktą, prieš keičiant eismo juostą vairuotojas privalo įsitikinti, kad manevrą galima atlikti saugiai. Tai reiškia: veidrodėliai + galvos apsisukimas tikrinant akląją zoną. Abu veiksmai – ne vienas iš jų.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, juostos keitimas ir įsijungimas į eismą – vienos dažniausių lengvų eismo įvykių priežasčių mieste. Dalis jų tiesiogiai susijusi su neteisingai sureguliuotais veidrodėliais arba jų visišku neišnaudojimu.
Praktinė taisyklė: kaip patikrinti per 30 sekundžių
Atsisėskite į įprastą vairuotojo poziciją. Sureguliuokite kairįjį šoninį veidrodėlį taip, kad automobilio kairysis kraštas būtų pačiame veidrodėlio dešiniajame pakraštyje – ne centre. Analogiškai sureguliuokite dešinįjį. Galiniu veidrodėliu turi būti matomas visas galinis langas be salone matomų detalių.
Paskui paprašykite kito žmogaus eiti lėtai iš automobilio galo į šoną – ir stebėkite, kuriame taške jis išnyksta iš galinio veidrodėlio vaizdo ir pasirodo šoniniame. Jei tarp šių dviejų momentų yra aiški pertrauka, kurioje žmogus nematomas nė viename veidrodėlyje – reguliavimas dar reikalauja korekcijos.
Tai užtrunka mažiau nei minutę. Ir tai vienas paprasčiausių dalykų, kurį galite padaryti šiandien, kad rytoj vairuotumėte saugiau.
