Pavasaris, pirmą kartą šiemet įjungiamas kondicionierius – ir iš ventiliacijos grotelių pasipila kažkas panašaus į drėgno rūsio arba acto kvapą. Daugelis tiesiog padidina ventiliatoriaus greitį arba pakabina naują kvapų eglutę. Kvapas kuriam laikui prislopia. Bet priežastis lieka – ir su kiekvienu įjungimu grįžta atgal.
Iš kur tas kvapas – ir kodėl jis toks specifiškas
Kondicionieriaus sistemoje yra garintuvas – elementas, kuriame šaltasis freono ciklas atšaldo orą prieš jam patenkant į saloną. Garintuvo paviršius kondensacijos metu nuolat drėksta. Tai normalu ir būtina kondicionavimui. Tačiau ta drėgmė lieka garintuvo paviršiuje ir ventiliacijos kanaluose ilgą laiką po sistemos išjungimo – ir tai jau problemos pradžia.
Drėgna ir šilta aplinka – idealios sąlygos pelėsiui, grybeliui ir bakterijoms. Būtent šie mikroorganizmai išskiria specifinį rūgštų kvapą, kurį daugelis apibūdina kaip actą arba drėgnus drabužius. Jis nėra atsitiktinis – tai biologinės veiklos produktas, o ne mechaninis gedimas.
Antra dažna priežastis – užsikimšęs arba pasenęs saloninis filtras. Jis sulaiko dulkes, žiedadulkes ir drėgmę, ir jei keičiamas per retai, tampa idealia mikrobų veisimosi vieta. Lietuvos klimato sąlygomis – rugsėjo–kovo drėgmė, rudeniniai lapai, žiemos drėgmė – šis filtras sensta greičiau nei pietuose.
Kada kvapas – tik higienos problema, o kada – rimtesnis signalas
Dažniausiai acto kvapas reiškia, kad sistema reikalauja valymo – tai higieninė, ne mechaninė problema. Tačiau yra atvejų, kai kvapas signalizuoja apie rimtesnį gedimą.
Jei kvapas labai intensyvus, nuolatinis ir neišnyksta net pervėdinus sistemą – galimas giliai įsitvirtinęs pelėsio sluoksnis arba pažeistas garintuvas. Garintuvo nuotėkis leidžia kondensatui kauptis ten, kur jo neturėtų būti – ir tai jau reikalauja mechaniko įsikišimo.
Kitas ženklas: jei kvapas lydi neįprastai drėgnas salono grindis arba rasojimas ant galinių langų net šiltu oru – vandens nuvedimo sistema gali būti užsikimšusi. Kondensatas, kuris turėtų nutekėti per specialią angą po automobilio dugnu, lieka viduje.
Kaip pašalinti kvapą – ir ką galima padaryti patiems
Pirmas žingsnis – saloninis filtras. Jei nepamenate, kada buvo keistas, keiskite dabar. Lietuvos vairuotojams rekomenduojama keisti kasmet arba kas 15 000 km – priklausomai nuo to, kas ateina anksčiau. Pavasaris yra geriausias metas: po žiemos filtras paprastai prikimštas drėgmės ir dulkių. Filtro keitimas daugumai modelių užtrunka 5–10 minučių ir kainuoja 10–25 eurus.
Antras žingsnis – kondicionieriau dezinfekavimas. Parduotuvėse galima įsigyti specialių aerozolinių priemonių, skirtų ventiliacijos kanalų dezinfekavimui. Jų veikimo principas paprastas: purškalas patenka per ventiliacijos groteles arba per saloninio filtro angą, apdengia garintuvo paviršių ir sunaikina mikroorganizmus. Kaina – 5–15 eurų, procedūra trunka apie 15 minučių.
Trečias žingsnis – prevencija ateičiai. Paprasčiausia taisyklė, kurią rekomenduoja kondicionierių specialistai: prieš išjungiant automobilį, perjunkite sistemą į ventiliatoriaus režimą be šaldymo ir palikite veikti kelias minutes. Tai leidžia garintuvui išdžiūti prieš ilgą stovėjimą. Kas ant drėgno paviršiaus negali augti – tas ir nekvepia.
Kada reikia specialisto
Jei po filtro keitimo ir dezinfekavimo kvapas grįžta per kelias savaites – tai signalas, kad problema gilesnė. Profesionalus kondicionieriau plovimas servisuose apima garintuvo valymą specialiu įrenginiu ir kainuoja nuo 40 iki 80 eurų, priklausomai nuo modelio ir serviso. Tai ne brangus darbas, bet būtinas, jei sistema jau ilgai nebuvo valyta.
Kvapų eglutė ant veidrodėlio niekada neišsprendė biologinės problemos. Ji tik prideda vieną kvapą prie kito. Kondicionieriau sistema – tai, kuo kvėpuojate kiekvienoje kelionėje, ir jos higiena tiesiogiai veikia salono oro kokybę. Pavasarinis dezinfekavimas kartu su filtro keitimu – tai 30 minučių ir iki 40 eurų. Pelėsis to tikrai nepaliks jums už dyką.
