Greitis, telefonas, diržas — šiuos pažeidimus vairuotojai žino. Bet kelių eismo taisyklės apima ir dalykus, kurių daugelis net nesieja su bauda: purvini žibintai, per garsiai grojanti muzika, atidarytas sumuštinis rankoje, lagaminas ant galinės lentynos. Visi šie dalykai KET kontekste gali baigtis protokolu. Ir ne todėl, kad pareigūnas norėtų pasistengti — o todėl, kad taisyklė egzistuoja, tik niekas jos garsiai neskaito.
Užteršti žibintai ir priekinis stiklas — tai ne tik estetika
Žiema baigiasi, bet druskos ir purvo ant žibintų — dar daug. KET 15 punktas draudžia vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę ir įpareigoja vairuotoją prieš kiekvieną kelionę įsitikinti, ar automobilis techniškai tvarkingas. Neveikiantys arba stipriai užteršti žibintai — tai techninis reikalavimas, o ne rekomendacija.
Tas pats galioja priekiniam stiklui. Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, KET pažeidimai, susiję su transporto priemonės techninių reikalavimų nesilaikymu ar matomumą ribojančiomis sąlygomis, užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Inspektorius, sustabdęs automobilį su apšarmusiu ar apipurvintu priekiniu stiklu, turi teisinį pagrindą surašyti protokolą — ypač jei matomumas aiškiai ribotas.
Praktinis patarimas: prieš važiuojant — ne tik valytukai, bet ir žibintų apžiūra. Ypač po nakties su šalnu ar po kelionės žvyrkeliu.
Per garsi muzika — ne tik kaimynų problema
KET 20 punktas numato, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Tai reiškia, kad jei muzika salone yra tokia garsi, kad vairuotojas negirdi sirenos, ragų ar kito eismo dalyvio perspėjimo — tai jau valdymo kokybės klausimas, kuris patenka į šios normos sritį.
Lietuva neturi atskiro straipsnio dėl „per garsios muzikos”, tačiau pareigūnas, kuris mato, kad vairuotojas nereagavo į signalus ar atrodė nesutelktas dėmesio, gali taikyti bendrąją KET normą. Tai nėra dažna bauda — bet ji teoriškai galima, ir tai daugeliui nuskamba kaip naujiena.
Valgymas vairuojant — draudžiama ar ne?
Čia situacija sudėtingesnė nei atrodo. Lietuvoje nėra atskiro KET punkto, kuris draudžia valgyti vairuojant — nėra atskiro ANK straipsnio, skirto būtent sumuštiniui rankoje.
Tačiau tai nereiškia, kad galima be pasekmių. KET 20 punktas reikalauja vengti bet kokių su vairavimu nesusijusių veiksmų. Jei pareigūnas nusprendžia, kad valgymas atitraukė vairuotojo dėmesį ir tai prisidėjo prie eismo pažeidimo ar sukėlė pavojų — gali būti taikoma ši bendroji norma. Praktikoje: vienas pats valgantis ir nieko nepažeidžiantis vairuotojas baudos negaus. Bet valgantis ir vienu metu netinkamai manevruojantis — gali.
Kaimyninėje Lenkijoje situacija kitokia: valgymas vairuojant formaliai gali būti klasifikuotas kaip „veikla, atitraukianti vairuotoją”. Vokietijoje teismų praktika leidžia baudą, jei kyla nelaimingas atsitikimas. Lietuva šiame spektre — viena laisvesnių.
Laisvi daiktai salone — pavojus, kurį dažnai ignoruojame
Telefonas ant galinės lentynos. Butelis vandens ant priekinės sėdynės. Krepšys bagažinės prieigoje. KET 18 punktas numato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Detalios krovinių tvirtinimo taisyklės reglamentuojamos KET XXVII skyriuje (207–213 punktai) — jos numato, kad kroviniai turi būti sudėti ir įtvirtinti taip, kad nesukeltų pavojaus eismo dalyviams.
Staigaus stabdymo metu 50 km/val. greičiu 1 kilogramo svoris patiria maždaug 20–30 kartų didesnę jėgą — tai reiškia, kad nedidelis butelis virsta kelių kilogramų pavojumi. Vairuotojas, kurio salone pareigūnas mato aiškiai nesaugiai padėtus daiktus, teoriškai gali sulaukti pastabos ar net protokolo.
Šis pažeidimas Lietuvoje fiksuojamas retai — bet ne dėl to, kad taisyklės nėra, o dėl to, kad kontrolė yra sudėtinga. Po eismo įvykio — situacija keičiasi: nesaugiai padėti daiktai gali tapti papildoma atsakomybę didinančia aplinkybe.
Rūkymas automobilyje — kada jis baudžiamas?
Rūkymas automobilyje pats savaime nėra draudžiamas. Tačiau pagal Tabako kontrolės įstatymą ir ANK 492 straipsnį, rūkyti draudžiama, jei automobilyje yra nepilnamečių (iki 18 metų) ar nėščių moterų. Bauda — įspėjimas arba 5–14 eurų pirmu pažeidimu.
Tai viena žemiausių baudų eismo teisės erdvėje, bet ji egzistuoja. Ir daugelis tėvų, rūkančių su vaikais automobilyje, to nežino. Palyginimui: Prancūzijoje tokia bauda siekia iki 135 eurų, Italijoje — iki 500 eurų.
Tolimosios šviesos priešpriešais — 150 metrų taisyklė
Viena konkrečiausių ir dažniausiai ignoruojamų taisyklių: pagal KET 95.2 punktą, tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 metrų. Pažeidus šį reikalavimą — pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų.
150 metrų tamsoje — tai apie 10 sekundžių 50 km/val. greičiu. Daugelis vairuotojų perjungia žymiai vėliau. Pareigūnas, stebintis eismą tamsiu ruožu, šį pažeidimą fiksuoja vizualiai — ir tai yra vienas iš tų atvejų, kai bauda ateina ten, kur jos tikrai nesitikėta.
Žinoti taisykles — tai ne tik išvengti baudos. Tai ir suprasti, kodėl ta taisyklė yra. 150 metrų riba egzistuoja todėl, kad apakinus vairuotoją reikia laiko akims prisitaikyti — ir tuo metu automobilis juda.
